Ensenada

Kitos reikšmės – Ensenada (reikšmės).

Ensenada (isp. Ensenada) – miestas šiaurės vakarų Meksikoje, Žemutinės Kalifornijos valstijoje (3-as pagal dydį), Kalifornijos pusiasalyje, Ramiojo vandenyno pakrantėje, netoli Jungtinių Amerikos Valstijų sienos.

Ensenada Ensenada
Ensenados uostas
Ensenada 31°51′0″ š. pl. 116°36′0″ v. ilg. / 31.85000°š. pl. 116.60000°r. ilg. / 31.85000; 116.60000 (Ensenada)
Laiko juosta: (UTC-8) ------ vasaros: (UTC-7)
Valstybė	Meksika
Valstija	Žemutinės Kalifornijos valstija
Savivaldybė
Gyventojų (2010)	279 765
Altitudė	30 m
Vikiteka	Ensenada
Kirčiavimas	Ensenadà

Yra žvejybinis ir prekybinis giliavandenis uostas (išvežama medvilnė, smėlis, smiltainis), oro uostas. Plentai į Tichuaną, , . Vystoma laivų statybos, cemento, popieriaus, siuvimo, maisto (vyno, žuvų konservų) pramonė. Apylinkėse auginamos vynuogės, alyvuogės, kviečiai, daržovės.

Ensenada yra svarbus mokslų centras: veikia Žemutinės Kalifornijos, Šočikalko universitetai, Meksikos nacionalinio universiteto Astronomijos ir Fizikos institutai, nanotechnologijų centras. Yra mokslo, istorijos, kultūros muziejai, karinė jūrų bazė.

Ensenada yra svarbus turistinis centras. Uostą lanko kruiziniai laivai.

yra didžiausia visoje Meksikoje ir apimą didžiąją Žemutinės Kalifornijos dalį (plotas 52 482 km²).

Istorija

1542 m. stovyklavietę, pavadintą San Mateo įkūrė Chuano Rodrigeso Kabriljo ekspedicijos nariai. 1602 m. šalia esančioje įlankoje apsistojęs vietovę pervadino į Ensenada de Todos Santos – „Visų Šventųjų užutėkį“.

XVII–XVIII a. čia steigėsi jėzuitų misijos, vėliau juos pakeitė dominikonai. 1882 m. Ensenada tapo Žemutinės Kalifornijos sostine, bet 1915 m. ji perkelta į Meksikalį.

Miestas suklestėjo XX a. pirmoje pusėje, kai dėl prohibicijos JAV į kaimyninius Meksikos miestus ėmė plūsti amerikiečiai. Čia steigti viešbučiai, barai, naktiniai klubai.

Šaltiniai

1. [1]
2. Pasaulio vietovardžiai. Amerika. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Ensenadà.
3. Ensenada. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004