Emerikas Gailevičius

Emerikas Gailevičius
Gimė	1874 m. spalio 5 d. Žagarė
Mirė	1949 m. sausio 17 d. (74 metai) Hamburgas
Vaikai	Stasys Gailevičius
Veikla	kompozitorius, kapelmeisteris
Alma mater	, Maskvos konservatorija

Emerikas Gailevičius (1874 m. spalio 5 d. Žagarė – 1949 m. sausio 17 d. Hamburgas) – Lietuvos kompozitorius, kapelmeisteris.

Biografija

Sūnus Stasys Gailevičius. Mokėsi , kontraboso, kapelmeisterių, kompozicijos klasėse, Maskvos konservatorijos S. Tanejevo kompozicijos klasėje.

Griežė kariniame orkestre Rygoje, Zimino operos teatre Maskvoje. Nuo 1920 m. Valstybės teatro kontrabosininkas, koncertmeisteris, nuo 1922 m. prie Švč. Trejybės bažnyčios veikusios Šv. Cecilijos muzikos mokyklos mokytojas ir vedėjas, nuo 1929 m. ir Kauno karo muziejaus orkestro kapelmeisteris. 1925–1933 m. Kauno muzikos mokyklos, nuo 1933 m. Kauno konservatorijos klarneto ir kontraboso, nuo 1934 m. ir kapelmeisterių klasės vedėjas. Nuo 1944 m. gyveno Vokietijoje.

Kūryba

Sukūrė kantatą „Darius ir Girėnas“ (išl. 1938 m.), intermezzo simfoniniam orkestrui „Vestuvinė eisena“, maršų, fantazijų, parafrazių pučiamųjų ir simfoniniams orkestrams, chorų, dainų. Rinko ir harmonizavo liaudies dainas. Instrumentavo J. Žilevičiaus simfoniją (1922 m.), Č. Sasnausko „Requiem“ (1936 m.), J. Naujalio simfoninę poemą „Ruduo“ (1930 m.) ir kitus šio kompozitoriaus kūrinius, V. Kudirkos „Tautišką giesmę“.

Mokiniai: Povilas Bekeris, Juozas Gaudrimas, Klemensas Griauzdė, Bronius Jonušas.

Įvertinimas

• 1931 m. Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinas

Šaltiniai

1. Arvydas Karaška. Emerikas Gailevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 326 psl.