Elgetaujantis ordinas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Elgetaujantis ordinas – , kurio pragyvenimas visiškai priklauso nuo gaunamos labdaros. Tokių nariai neturi nei privačios, nei bendros nuosavybės ir duoda neturto pašvęsdami visą savo energiją ir laiką religiniam darbui.

Krikščioniški elgetaujantys ordinai

Krikščioniški elgetaujantys ordinai užsiima Evangelijos skelbimu ir pagalba neturtėliams. Abu pagrindiniai ordinai, sukurti šventojo Dominyko ir šventojo Pranciškaus, buvo sukurti kovai su katarų erezija (pietų Prancūzijoje ir šiaurės Italijoje) siūlant tarnauti Dievui visuomenės viduje. Jie sugebėjo gauti ženklią pagalbą tiek iš paprastų , tiek iš aristokratų. Jų veiklos vietomis greitai tapo miestai, kuriuose parapijos jau nesugebėjo susitvarkyti augant žmonių skaičiui. Daugumoje Vakarų Europos viduramžių miestų nepriklausomai nuo jų dydžio dirbo atstovai vieno ar kelių elgetaujančių ordinų atstovai.

Viduramžiais pirmais elgetaujančiais brolių ordinais bažnyčioje buvo:

• Pranciškonai (mažieji broliai, minoritai; pilkieji broliai), įkurtas 1209 m.
• Karmelitai (Karmelitų šventosios Mergelės Marijos atsiskyrėliai; baltieji broliai), įkurtas 1206–1214 m.
• Dominikonai (Pastorių ordinas; juodieji broliai), įkurtas 1215 m.
• Augustinai (Šventojo Augustino atsiskyrėliai), įkurtas 1256 m.

1274 m. pripažino šiuos ordinus „didžiaisiais“ elgetaujančiais ordinais ir uždraudė daugumą kitų. Tridento susirinkimas 1545–1563 m. atleido juos nuo neturto įžado ir leido turėti nuosavybės. Visi ordinai, išskyrus Pranciškonus ir jų atšaką – , gavo teisę disponuoti bendra nuosavybe.

Tarp kitų ordinų galima išskirti:

• Šventosios Trejybės ordinas (Trinitoriai), įkurtas 1193 m.
• Šventosios Gailestingumo Mergelės Marijos ordinas, įkurtas 1218 m.
• Marijos tarnų ordinas, įkurtas 1233 m.
• Minimai (Šv. Pranciškaus iš Paolos atsiskyrėliai), įkurtas 1436 m.
• (Jaunųjų brolių kapucinų ordinas), įkurtas 1525 m.