Ekоlogija graikiškai οίκος namas būstas λόγος mokslas žodis mokslas tiriantis gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja a

Ekоlogija (graikiškai οίκος – namas, būstas + λόγος – mokslas, žodis) – mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, įskaitant tokius fizinius veiksnius (faktorius) kaip klimatas, geografinės sąlygos, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveika.

Eugenius Warming (1841-1924) – ekologijos, kaip mokslo disciplinos, pradininkas

Pasaulyje yra daug skirtingų gamtinių regionų su kiekvienam būdingais augalais ir gyvūnais. Visi gyvieji organizmai prisitaikę gyventi savo buveinėse arba gyvenamojoje aplinkoje (žr. ) ir yra susiję vienas su kitu. Be to jie labai priklauso nuo kai kurių aplinkos veiksnių (ekologiniai veiksniai):

Klimato veiksniai – temperatūra, vanduo, šviesa.
Edafiniai veiksniai – fizinės ir cheminės dirvožemio savybės.
Biotiniai veiksniai – kitų organizmų gyvybinė veikla.

Sąvokos atsiradimas

Ekologijos terminą įvedė vokiečių biologas darvinistas .

1935 metais , britų ekologas, sukūrė terminą ekosistema – interaktyvi sistema tarp biocenozės (gyvųjų organizmų grupės) ir jų biotopo (aplinkos, kurioje jie gyvena). Ekologija tapo ekosistemų mokslu.

Šakos

Ekologijos tyrimai apima tris lygmenis:

Autoekologija (individo ekologija) – individo santykiai su jį supančia aplinka ir jos ryšiai su šiuo bei kitais individais, kurie yra gyvena toje pačioje arba panašioje aplinkoje.
Demoekologija (populiacijų ekologija) – individų santykiai ir kitokie ryšiai populiacijos viduje, taip pat populiacijos santykiai su ją supančia aplinka.
Sinekologija – tiria ekosistemą kaip visumą (pvz., naudojantis kompiuterinėmis, matematinėmis simuliacijomis ir modeliais).

Tyrimo kryptys

Rūšių populiacijų dinamika – pasiskirstymas ir tarpusavio sąveika individų, populiacijų ir šiek tiek aplinkos aspektais. Tiriamos , plėšrūno-aukos santykiai, buveinių (gyvenamosios erdvės) vientisumas, taršos poveikis populiacijoms, įskaitant žemėtvarkos projektų vystymo galimo poveikio rūšims analizes.

Tarpdisciplininiai mokslai

Zoologija, botanika, bendroji biologija, geologija bei kitos mokslo šakos kartu su ekologijos mokslu gali būti jungiamos į šiuos interdisciplininius mokslus:

(biocenozių ekologija), , , , , , ir fitosociologija, , , (ekoetologija), , .

Taikymo sritys

Gamtosauga, žemės ūkis, kai kurios pramonės šakos.

Nuorodos

Ekologijos institutas
Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacija