Eisės Eisingos planetariumas

Eisės Eisingos planetariumas (ol. Koninklijk Eise Eisinga Planetarium) – planetariumas, esantis Nyderlanduose, Fryzijos provincijoje, . Pastaraisiais metais veikia kaip mokslo muziejus ir yra atviras visuomenei. Įrašytas vertingiausių Nyderlandų paveldo objektų šimtuke. 2023 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. XVIII a. datuojamas objektas yra seniausiai veikiantis pasaulyje planetariumas. 1774–1781 m. Franekerio planetariumą sumeistravo Eisė Eisinga, vilnos ir savamokslis astronomas.

Eisės Eisingos planetariumas
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Nyderlandai
Tipas	Kultūrinis
(Kriterijus)	iv
Nuoroda	1683
Regionas**	Europa
Įrašymo istorija
Įrašas	2023  (45 sesija)
Eisės Eisingos planetariumas šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Eisės Eisingos planetariumas
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Muziejų sudaro planetariumo patalpa, peržiūrų salė, kurioje rodomi dokumentiniai filmai, ir specialūs eksponatai, paremti šiuolaikinės astronomijos mokslo pasiekimais. Kitos nuolatinės ekspozicijos dalys yra buvusios E. Eisingos vilnos karšyklos mechanizmų ir istorinių astronominių instrumentų kolekcija. Tarp pastarųjų kolekcijos instrumentų yra gruzinų teleskopai, XVIII a. bei mokomasis Saulės, Žemės ir Mėnulio modelis.

1928 m. kino kadrai: paminklo E. Eisingai atidengimas

Istorija

E. Eisinga buvo gabus žmogus, nuo jaunystės domėjęsis matematika ir astronomija. Nepaisant savo talento, jis nebuvo priimtas į Franekerio universitetą ir, pagal šeimos tradiciją, tapo vilnos karšėju. Planetariumo statybos priežastis buvo susijusi su to meto istoriniais įvykiais: XVIII a. antroje pusėje Fryzijoje kilo panika dėl pranašautos pasaulio pabaigos. Sklido gandai, kad 1774 m. gegužės 8 d. įvyks , per kurį vienoje linijoje išsidėstys Jupiteris, Marsas, Venera, Merkurijus, taip pat Mėnulis. Šis astronominis reiškinys turėjo sukelti pražūtingų padarinių ne tik Žemei, bet ir visai Saulės sistemai, ir netgi galėjo būti „preliudija arba jos dalinio ar visiško sunaikinimo pradžia“. Paniką pasėjo pasirodžiusi pranašystė fryzų teologo Elkos Altos (Eelco Alta) . Autorius savo kūrinyje įvairius astronominius duomenis susiejo su citatomis iš Biblijos. Nors brošiūra buvo konfiskuota ir paskelbta tik praėjus baisiajai datai, panikos išvengti nepavyko. Teigiama, kad E. Eisinga savo planetariumą pastatė būtent tam, kad parodytų baimės ir panikos nepagrįstumą. Tačiau, remiantis naujausiais pranešimais, ši priežastis abejotina, nes atrodo, kad E. Eisinga planetariumą pradėjo statyti dar prieš išleidžiant E. Altos knygelę. Vietoj planuotų 8 mėnesių darbo planetariumui įrengti prireikė 7 metų.

1787 m. kilus rimtam konfliktui su Franekerio policijos administracija, E. Eisinga, siekdamas išvengti suėmimo, buvo priverstas vienas, be šeimos, palikti namus ir apsigyventi Vokietijoje. Po kelerių metų jis gavo žinią, kad žmona mirė ir namas su planetariumu jam nebepriklausė. E. Eisinga vis dar bijojo grįžti į Franekerį ir po kelerių metų apsigyveno nedidelėje Visvlieto gyvenvietėje, kur vėl užsiėmė vilnos karšimu, antrą kartą vedė. Tačiau po kurio laiko jis buvo sučiuptas ir Leuvardeno teismo nuteistas penkeriems metams tremties iš Fryzijos. Įveikęs visus sunkumus E. Eisinga grįžo į Franekerį ir vėl apsigyveno senajame name su žmona. Jis suremontavo ir pertvarkė savo planetariumą, kuris nuo to laiko vėl tinkamai veikė. Po kurio laiko jis tapo Franekerio miesto garbės piliečiu ir netgi buvo paskirtas universiteto vadovu bei provincijos valdytoju, taip pat gavo riterio ordiną.

Mechaninis planetariumas buvo sumontuotas autentiškame E. Eisingos name prie kanalo. Svetainės medinėse lubose įtaisytas Saulės sistemos modelis, kurį varo virš lubų, pastogėje, įrengti mechanizmai. Planetariumas 1818 m. jį aplankiusiam Nyderlandų karaliui paliko tokį įspūdį, kad šis nupirko E. Eisingos namą su įranga, kuris tapo karališkuoju planetariumu. 1859 m. valstybė padovanojo E. Eisingos planetariumą Franekerio bendruomenei.

2018 m. planetariumas šventė 250-ąsias metines, kai 1768 m. E. Eisinga persikėlė į Franekerio miestą, likus šešeriems metams iki savo planetariumo darbo pradžios.

Konstrukcija

Veikiančio Saulės sistemos modelio erdvė išdažyta žydru blizgesiu, kontūrai – blizgiais auksiniais dažais. Saulė nupiešta lubų centre. Pavaizduoti zodiako ženklai. Žemę vaizduoja auksinis rutulys, kabantis ant vielos. Lubose kabo įmontuoti šarnyrai, laikantys proporcingai sumažintus planetų modelius. Viršutiniame namo aukšte yra įtaisas, valdantis konstrukciją. Jis pagamintas iš ąžuolinių lankų ir diskų. Modelio krumpliaračiams sukurti buvo panaudota apie 10 000 į dantukus panašių rankų darbo vinių. E. Eisingos tėvas savo tekinimo staklėmis pagamino beveik visas įrenginio pavaras. Laikrodžio mechanizmą primenantis mechaninis planetariumas juda taip, kaip iš tikrųjų, tik sumažintu mastu. Sukonstruotame modelyje 1 mm atitinka 1 mln. km. Planetariumas pakankamai tikslus, bet nėra tobulas. Pavyzdžiui, pagaminta iš vieno tipo metalo, todėl ją veikia temperatūros svyravimai.

Planetariumą varo švytuoklinis laikrodis su 9 svarmenimis. Planetos juda realiu laiku, automatiškai. Jų padėtį kas ketverius metus reikia šiek tiek pataisyti rankiniu būdu, kad būtų kompensuota keliamųjų metų vasario 29–oji diena. Planetariumas rodo esamą laiką, datą, mėnulio fazes ir kitus astronominius reiškinius. Lentą su užrašytais metų skaičiais tenka keisti kas 22 metus.

Verta paminėti, kad tais metais, kai buvo užbaigtas planetariumas, 1781 m., buvo atrastas Uranas, tačiau mechanizmo autorius apie šį įvykį sužinojo jau baigęs įrengimo darbus, o vietos naujajai planetai sutalpinti neužteko. E. Eisingos planuose buvo statyti dar didesnį planetariumą nei jo namo lubose, tačiau dėl neramios politinės situacijos šie planai nebuvo įgyvendinti.

• Saulės sistemos modelis
• Planetariumo ciferblatai
• Vidaus mechanizmas
• Vidaus mechanizmas
• Ekspozicijų erdvė

Išnašos

1. Abbot, Alison (27 February 2008). „Hidden treasures: Eise Eisinga Planetarium“. Nature. 451 (1057): 1057. Bibcode:2008Natur.451.1057A. doi:10.1038/4511057a.
2. „The World's Oldest Working Planetarium“. Suarchyvuota iš originalo 2018-03-20.
3. „Eisinga Planetarium located in Franeker, Netherlands“ (anglų). A Compendium of The World's Wonders, Curiosities, and Esoterica. Suarchyvuotas originalas 2012-10-31. Nuoroda tikrinta 2012-09-21.
4. „Wumkes.nl: Digitale historishe bibliotheek“ (olandų). Digitale Historische Bibliotheek Friesland. Suarchyvuotas originalas 2012-09-26. Nuoroda tikrinta 2012-08-15.
5. Botje, Harm. „Eise Eisinga and his Godchild: The Planetarium Zuylenburgh“ (anglų). Bulletin of the Scientific Instrument Society №108 (2011). Suarchyvuotas originalas 2012-09-26. Nuoroda tikrinta 2012-09-06.
6. Sixma, H. „The Franeker Planetarium“ (anglų). Popular Astronomy. Suarchyvuotas originalas 2012-09-26. Nuoroda tikrinta 2012-08-15.
7. „Das bewegte Leben von Eise Eisinga“ (vokiečių). Suarchyvuotas originalas 2012-10-04. Nuoroda tikrinta 2012-09-21.
8. „Eise Eisinga Planetarium“. Suarchyvuota iš originalo 2013-09-26.
9. „planetarium-friesland.nl“. Nuoroda tikrinta 2010-08-27.
10. „Eise Eisinga Planetarium (UNESCO)“. Nuoroda tikrinta 2013-09-16.