Eišiškių plynaukštė plynaukštė pietryčių Lietuvoje Šalčininkų ir Varėnos rajonuose Lydos plynaukštės šiaurinė dalis Iš r

Eišiškių plynaukštė – plynaukštė pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų ir Varėnos rajonuose; Lydos plynaukštės šiaurinė dalis. Iš rytų ribojasi su Ašmenos aukštuma, iš pietvakarių – su Nemuno aukštupio žemuma, iš šiaurės – su Pietryčių lyguma.

Eišiškių plynaukštės šiaurinė dalis prie Mištūnų

Riedulių gausa Eišiškių plynaukštėje. Navakonių apylinkės

Būdingas aukštis – 150–200 m. paviršius kalvotas ir banguotas (stambios žemos ir vidutinio aukščio kalvos ir bangos), yra plokščių raguvų. Susidariusi iš sudūlėjusio moreninio smėlio, priemolio ir priesmėlio. Būdingi dirvožemiai: balkšvažemiai, smėlžemiai ir palvažemiai. Plynaukštė susidariusi priešpaskutinio (Medininkų) ledynmečio pabaigoje.

Eišiškių plynaukštė mažai miškinga, tačiau šiaurėje dunkso Stasylų–Šalčininkėlių miškų masyvas. Per metus iškrinta 700–750 mm kritulių. Hidrografinis tinklas retas (0,8 km/km²): teka Šalčia, Verseka, kiti Merkio dešinieji intakai, telkšo Padvarionių ir Butrimonių tvenkiniai.

Šaltiniai

Kvarteras 2021-12-03 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos geologijos tarnyba
Povilas Balesinovas. „XX amžiuje išnykę Lietuvos ežerai: teritorinė sklaida, išnykimo priežastys ir reikšmė“, magistro darbas. Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas, 2017.
Eišiškių plynaukštė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. Algimantas Česnulevičius psl.

[1] Kvarteras 2021-12-03 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos geologijos tarnyba

[2] Povilas Balesinovas. „XX amžiuje išnykę Lietuvos ežerai: teritorinė sklaida, išnykimo priežastys ir reikšmė“, magistro darbas. Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas, 2017.

[3] Eišiškių plynaukštė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. Algimantas Česnulevičius psl.