Šalčia

Šalčia
Šalčia Rūdninkų girioje ties Ūta
Ilgis	92 km
Baseino plotas	749 km²
Vidutinis debitas	5,72 m³/s
Ištakos	Šalčininkų apylinkės
Žiotys	Merkys
Šalys	Lietuva,  Baltarusija
Vikiteka	Šalčia

Šalčià (blrs. Солча) – upė pietryčių Lietuvoje (Šalčininkų ir Varėnos raj.) ir Baltarusijoje; didžiausias Merkio intakas (kairysis).

Išteka 4 km į šiaurę nuo Šalčininkų. Teka į pietus per Šalčininkus, paskui pasuka į vakarus ir vingiuoja Baltarusijos–Lietuvos siena. Prasideda prie Didžiųjų Baušių, 3 km į rytus nuo Šalčininkų. Aukštupys 9 km teka į pietus, per Šalčininkus, toliau pasuka į vakarus; apie 11 km upe eina Lietuvos ir Baltarusijos siena, toliau teka Rūdninkų girios pietiniu pakraščiu. Įteka į Merkį 36 km nuo jo žiočių, 1,5 km į pietvakarius nuo Valkininkų.

Intakai: Beržūna, Balčia, Šalčykščia, Maltupis, Ciras, Brasta (kairieji), Beržė, Visinčia (dešinieji).

Gana srauni, negilaus slėnio, neaukštų krantų, labai vingiuota, šalto švaraus vandens upė. Vidutinis nuolydis 92 cm/km. Ties Šalčininkais Šalčia patvenkta 17 ha tvenkiniu.

Upėvardis kildinamas nuo šalti („darytis šaltam, vėsti“), šaltis („žema temperatūra“), šaltas.

• Šalčia Šalčininkuose
• Šalčia Rūdninkų miškuose
• Šalčia Gerviškėse
• Šalčia netoli Kalitonių

Šaltiniai

1. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.