Eduardas Viskanta

Eduardas Viskanta
Gimė	1902 m. kovo 13 d. Išlandžiai, Marijampolės raj.
Mirė	2002 m. vasario 2 d. (99 metai) Kaunas
Palaidotas (-a)	Petrašiūnų kapinės
Veikla	pedagogas, vertėjas, redaktorius
Alma mater	Lietuvos universitetas

Eduardas Viskanta (1902 m. kovo 13 d. Išlandžiuose, Marijampolės raj. – 2002 m. sausio 2 d. Kaune) – vertėjas, pedagogas lituanistas, žurnalistas, redaktorius.

Biografija

1908–1909 m. mokėsi Kirsnos pradinėje mokykloje, 1910–1912 m. Rudaminos (Lazdijų raj.) pradinėje mokykloje, 1912–1913 m. Seinų triklasėje mokykloje, 1914–1915 m. Vilniaus lietuvių gimnazijoje, 1918–1922 m. Marijampolės „Žiburio“ gimnazijoje. 1922–1926 m. Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete studijavo lituanistiką. Buvo Lietuvos tautininkų sąjungos narys.

1924–1925 m. LR užsienio reikalų ministerijos sekretorius. 1926–1927 m. Telšių gimnazijos ir mokytojas lituanistas. 1928–1932 m. grožinės literatūros vertėjas. 1932–1935 m. Kauno mergaičių mokytojų seminarijos mokytojas, žurnalo „Vairas“ stilistas ir techninis redaktorius. 1933–1936 m. Kauno 3-iosios gimnazijos mokytojas. 1937 m. VDU dėstė visuotinę literatūrą. 1937–1938 m. Neapolio (Italija) orientalinio instituto lietuvių kalbos lektorius. 1939–1940 m. Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos, 1941–1942 m. Kėdainių gimnazijos mokytojas.

1942–1944 m. redaktorius. 1945–1947 m. visuotinės literatūros dėstytojas Kauno universitete. Sovietinės valdžios nuteistas 25 metams lagerio su turto konfiskavimu. 1951–1955 m. kalintas Kostromos ir Gorkio srities lageriuose. 1955 m. rudenį grįžo į Kauną, dirbo leidyklos „Vaga“ vertėju. Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.

Paskutinių gyvenimo metų 27 vasaras ir rudenius praleido Mardasavo kaime (Dzūkija). Nors ir būdamas silpnos sveikatos, daug kartų sirgęs kvėpavimo ligomis (plaučių uždegimu, tuberkulioze), trumpaamžių tėvų vaikas, išgyveno bemaž 100 metų. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Kūryba

Į lietuvių kalbą išvertė Levo Tolstojaus, Antono Čechovo, Viktoro Hugo, Anatolio Franso, Benvenuto Čelinio, Luidžio Pirandelo, Džiovanio Bokačo ir kitų užsienio rašytojų kūrinių. Iš prancūzų, italų, vokiečių ir rusų kalbų išvertė Knuto Hamsuno „Paną“ (1928 m.), Gi de Mopasano „Rinktines noveles“ (1929 m.), Levo Tolstojaus „Karą ir taiką“ (1950 m.), Žano Žako Ruso „Išpažintį“ (1967 m.), Džiovanio Bokačo „Dekameroną“ ir kt. Su Jurgiu Talmantu sudarė „Visuotinės literatūros chrestomatiją“ (3 d. – 1931 m.; 4 d. – 1932 m.).

2002 m. išleista E. Viskantos prisiminimų, dienoraščių, straipsnių knyga „Gyvenimo kelionėje“.

Apdovanojimai

• Antano Venclovos premija (už nuopelnus verčiant pasaulinę literatūrą), 1987 m.
• Vinco Rastenio premija (už nuopelnus verčiant pasaulinę literatūrą), 1993 m.
• Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius, 1997 m.
• Kauno miesto garbės piliečio vardas, 2000 m. gegužės 18 d.
• Konkurso „Tautos kultūra – atgimstančios visuomenės siela“ laureatas (už knygą „Gyvenimo kelionėje“), 2003 m.

Šaltiniai

1. http://www.whoiswho.lt/ltu/biography.aspx?id=3a29b094-60d8-4bac-93a0-30c2840d4fd2
2. http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=VISKANTA%20EDVARDAS 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
3. Garbės piliečių vardai - E. Viskantai ir L. Dambrauskui // , 2000 m. gegužės 19 d., 4 psl.
4. http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&ID=2551&-find= 2007-01-12 iš Wayback Machine projekto.
5. Ramutė Vaitiekūnaitė. Padėka kūrėjams // Kauno diena, 2003 m. vasario 1 d. [1]