ESG

Tvarusis finansavimas – finansinių paslaugų suteikimas, kai į verslo ar investicinius sprendimus integruojami aplinkos, socialiniai ir valdymo (angl. environmental, social and corporate governance; ESG) kriterijai, siekiant ilgalaikės naudos suinteresuotosioms šalims (akcininkams, darbuotojams, visuomenei). 2004 m. viename iš Jungtinių Tautų užsakytame pranešime buvo raginama tiek investicijų valdytojus, tiek įmonių vadovus atsižvelgti į socialinę atsakomybę ir į pastaruosius kriterijus. ESG terminas iki 2018 m. buvo beveik nevartojamas bendrovių pranešimuose.

ESG populiarumas itin išaugo COVID-19 pandemijos metu, tačiau pastaraisias kriterijais imta abejoti 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą metu. Iki tol laikytos neetiškomis investicijomis į karo bei iškastinio kuro pramonę išaugus naftos ir dujų kainoms, bei suvokus Rusijos karines grėsmes Europos šalys ėmėsi ginkluotis, taip pat atlaidžiau žiūrėti, pavyzdžiui, Vokietijoje net ir į anglių kūrenimą ir ekonominių interesų apsaugojimą. Dėl išaugusių naftos ir dujų kainų iš dalies prisidėjo neigiamas institucinių investuojų nusistatymas ir investicijų neskatinimas tarp naftos milžinių (BP, „Shell“, „ExxonMobil“ ir kt.).

Nors ir neišvengiama „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing), atsainių kriterijų, ypač aplinkosaugos srityje, vertinimo, investicijų sektoriaus fondai, besiremiantys ESG kriterijais 2021 m. valdė 2,7 trln. JAV dolerių turto. 2022 m. gegužės 31 d. „Deutsche Bank“ investicijų valdymo padalinyje atlikta krata ir pradėtas tyrimas dėl galimai investuotojus klaidinančių fondų. Sektorius susilaukė kritikos dar ir dėl to, kad nemaža dalis investicijų fondų, besivadovaujančių ESG kriterijais, įtraukia informacinių technologijų bendroves („Meta Platforms“, „Alphabet“, „Microsoft“, „Apple“ ir kt.). Pastarosios nors ir rūpinasi atsinaujinančių išteklių energijos serverių aprūpinimu, tačiau pačios klimato kaitos problemos nesprendžia.

Kriterijai

Aplinkos kriterijams priskiriama organizacijos ekologinis pėdsakas (atsinaujinačių išteklių energijos apsirūpinimas), klimato kaitos švelninimo priemonės (pvz., miškų atsodinimo finansavimas), biologinė įvairovės palaikymas (pvz., miškų išsaugojimo finansavimas), gyvūnų gerovė (žemės ūkyje) ir kita. Socialiniai kriterijai apima darbuotojų teises (pvz., darbo ne visą darbo laiko sąlygų sudarymui motinoms, auginančioms mažus vaikus), žmonių teises (pvz., palaikomi tiekimo grandinės standartai, kad būtų išvengta mažumų ar vaikų priverstinio darbo mažiau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse). Be to, skatinama lyčių lygybė (pvz, siekiama didesnio moterų atstovavimo aukščiausio lygmens bendrovės vadybos srityje; vienodo moterų ir vyrų atlyginimo už tokias pačias kompetencijas neatsižvelgiant į tai, kad moterys, tikėtina, išeis dekretinių atostogų) ir kita. Verslo organizacijų valdysenos kriterijus apima skaidrumas, etika, pagarba suinteresuotųjų šalių interesams (akcininkų, darbuotojų, visuomenės).

Politika

Viena iš priežasčių, skatinanti bankus kuo greičiau imtis veiksmų tvarumo klausimais – tarptautinių reguliavimo institucijų spaudimas. Kaip vienos svarbiausių gairių išskiriamas Europos Sąjungos tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas. Keletas pagrindinių jo iškeliamų tikslų – kapitalo srauto nukreipimas į tvarias investicijas, tvarumo principų įtraukimas į finansų institucijų rizikų valdymą bei skaidrumo skatinimas. Iki 2025 m. Europos Komisija siekia prilyginti tvarumo ataskaitas bendrovių finansinėms ataskaitoms.

Šaltiniai

1. Tvarusis finansavimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-12.
2. „How ESG investing came to a reckoning“. Financial Times. 2022-06-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-12.
3. „Domantas Dabulis. Tvarumo principų nesilaikantys bankai rizikuoja verslo ateitimi“. LRT. 2021-06-30. Nuoroda tikrinta 2022-06-04.
4. „Tvarumu iki šiol nesirūpinę verslai turėtų suklusti: EK planuoja griežtinti reikalavimus“. LRT. 2022-05-24. Nuoroda tikrinta 2022-06-12.