Džentilė da Fabrianas

Džentilė da Fabrianas (arba Fabrijanas, it. Gentile da Fabriano, tikr. Gentile di Niccolò di Giovanni di Massi, apie 1370 – 1427 m.) – italų protorenesanso, ankstyvojo renesanso dailininkas. Propagavo vėlyvąjį gotikinį stilių. Žymiausiu jo darbu įvardijamas Strocių (Strozzi) koplyčios altoriaus tapyba Švč. Trejybės (Santa Trinita) bažnyčioje Florencijoje „Išminčių pagarbinimas“ (dabar Uficių galerijoje).

„Išminčių pagarbinimas“ (1423, Uficių galerija, Florencija)

Biografija

Džentilė da Fabrianas gimė, manoma, apie 1370 m. Fabriano miestelyje, nuo kurio gavo savo pravardę, Markės regione, tuo metu Popiežiaus valstybėje. Džentilės šeima, manoma, buvo gana pasiturinti. Tėvas Nikolas buvęs išsimokslinęs, matematikas ir astronomas, 1397 m. įstojęs į vienuolyną, kaip ir Džentilės brolis Liudovikas. Nieko nežinoma apie Džentilės jaunystę ir mokslus. Akivaizdu, kad jis buvo paveiktas Sienos gotikinės dailės mokyklos. Manoma, kad mokslus išėjo Veronos ir Milano miestuose.

Apie 1400–1410 m. datuojamas jo darbas prie gimtojo Fabriano esančiame vienuolyne Valle Romita (šiuo metu Breros pinakotekoje Milane). Manoma, kad Džentilė buvo pasiekęs aukštą padėtį tarp Italijos dailininkų, ką rodo plati jo darbų geografija ir darbuose dažnai naudojamas auksas. 1408 m. Džentilė buvo pirmą kartą dokumentuotas Venecijoje, kur ištapė altorių, o 1409 m. sulaukė užsakymo (šie darbai neišlikę). Laikoma, kad Venecijoje jo mokiniu tapo Jakopas Belinis.

Apie 1411 m. Džentilė dirbo Folinjo mieste, kur sukūrė freskas Palazzo Trinci rūmuose (menkai išlikusios). Nuo 1414 m. dirbo Brešijos vienoje bažnyčių (šie darbai neišliko). 1419 m. popiežius Martynas V buvo jį išsikvietęs į Romą. 1420 m. dokumentuotas Sienoje. 1421 m. Džentilė dokumentuotas Florencijoje, kur gavo užsakymą Švč. Trejybės (Santa Trinita) bažnyčios Strocių koplyčioje. Iki 1423 m. koplyčiai Džentilė sukūrė garsiausią savo darbą, altorinę tapybą „Išminčių pagarbinimas“ (šiuo metu Uficių galerijoje, išskyrus vieną fragmentą „Pristatymas šventykloje“, kuris yra Luvre)

1424 m. Džentilė vėl buvo Sienoje, o 1425 m. dirbo Orvjete, vietos katedroje. Iki 1425 m. dar atliko Florencijoje Quaratesi poliptiką vienoje bažnyčių (fragmentai išsklaidyti po muziejus). Paskutinius metus praleido dirbdamas ties freskomis Romos Šv. Jono katedroje Laterane Martyno V užsakymu. Šiuos darbus vėliau baigė Pizanelas. Džentilė da Fabrianas minimas miręs 1427 m. spalio 14 d. dokumentuose. Manoma, kad palaidotas vienoje Romos bažnyčių, tačiau jo kapas neišlikęs. Džentilė da Fabrianas paveikė Jakopo Belinio, Pizanelo ir Fra Andželiko kūrybą.

Darbų galerija

• Valle Romita poliptikas (apie 1400, Breros pinakoteka, Milanas)
• „Madona su Kūdikiu, Šv. Mikalojus ir Šv. Kotryna“ (apie 1405, Berlyno paveikslų galerija)
• „Madona su Kūdikiu“ (apie 1415, San Matteo muziejus, Piza)
• „Pristatymas šventykloje“ (1423, Luvras, Paryžius)
• „Madona su Kūdikiu“ (apie 1425, )
• Quaratesi poliptikas, „Madona su Kūdikiu“ (apie 1425, Karališkoji kolekcija, Nacionalinė Londono galerija)
• Quaratesi poliptikas, „Piligrimai prie Šv. Mikalojaus kapo“ (apie 1425, Nacionalinė Vašingtono dailės galerija)
• Quaratesi poliptikas, iš kairės: Marija Magdalena, Šv. Mikalojus, Šv. Jonas Krikštytojas, Šv. Jurgis (apie 1425, Uficių galerija, Florencija)
• „Geroji naujiena“ (apie 1425, , Roma)
• „Mergelės Marijos karūnavimas“ (iki 1427, J. Paul Getty muziejus, Los Andželas)

Nuorodos

Vikiteka: Gentile da Fabriano – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Encyclopaedia Britannica
• Katalikų enciklopedija
• treccani.it
• J. Paul Getty muziejaus svetainė
• Gentile da Fabriano Olga's Gallery tinklalapyje
• Gentile da Fabriano WGA tinklalapyje
• Gentile da Fabriano ir Antonio Pisanello biografija Giorgio Vasari „Le Vite“ (anglų k.) 2012-03-17 iš Wayback Machine projekto.