Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Dura-Europas Δοῦρα Εὐρωπός

Palmyros vartai – pagrindinis įėjimas į miestą
Dura-Europas
Koordinatės	34°24′49″ š. pl. 40°43′48″ r. ilg. / 34.41361°š. pl. 40.73000°r. ilg. / 34.41361; 40.73000
Vieta	Sirija, Deir ez Zoro muchafaza
Regionas	Mesopotamija
Istorija
Statytojas	Seleukidai
Pastatytas	III a. pr. m. e.
Sugriautas	257 m.
Laikotarpis	antika
Tauta	graikai, partai, romėnai
Informacija
Kasinėjimų datos	1922-1937 1986-
Vikiteka	VikitekaVikiteka

Dura-Europas – senovinis miestas rytų Sirijoje, netoli Irako sienos ir Abu Kamalio miesto, prie Kalat es Salihijos kaimo. Įsikūręs ant skardžio, prie dešiniojo Eufrato upės kranto.

Istorija

Miestas įkurtas Seleukidų dinastijos 303 m. pr. m. e. kaip punktas prekybiniame rytų-vakarų kelyje pagal Eufrato upę. Ties Dura-Europu vyko perkėla per Eufratą kelyje tarp Antiochijos ir . Miestas buvo pastatytas pagal žymaus architekto Hipodamo modelį, miesto planas buvo stačiakampis, su centrine . II a. pr. m. e. Dura-Europas buvo užimtas Partų imperijos. Mieste gyveno įvairių tautybių žmonės, jame rasta užrašų graikų, lotynų, hebrajų, aramėjų, sirų, hatriečių, palmyriečių, vidurine persų, kalbomis. 165 m. miestą užkariavo romėnai. 256–257 m. Durą-Europą užpuolė Sasanidai, vadovaujami . Po šio antpuolio miestas buvo apleistas ir dingo po smėliu.

Archeologija

Nors Dura-Europas buvo minimas daugelyje šaltinių, jis nebuvo atrastas iki pat XX a. Jį atrado vienas britų karys 1920 m., Arabų sukilimo metu. Netrukus pradėti archeologiniai kasinėjimai. Mieste rasta virš šimto papirusų ir pergamentų įvairiomis kalbomis. Atkastos žydų sinagogos liekanos su aramėjišku įrašu, žyminčiu 244 m. Joje rastos gerai išsilaikiusios freskos. Taip pat atkastas seniausias žinomas krikščionių namas-bažnyčia, datuojamas 235 m. Jame taip pat rasta freskų vaizduojančių Kristų Ganytoją, Adomą ir Ievą, Dovydą ir Galijotą. Kitas svarbus rastas pastatas – mitraistų šventykla, datuojama tarp 168–171 m. Taip pat išlikę Palmyros vartai, dalis sienų ir įtvirtinimų, Baalo šventykla, citadelės ir rūmų liekanos, pretoriumas ir kt.

Dura-Europas įtrauktas į sąrašą kaip kandidatas tapti pasaulio paveldo objektu.

Bažnyčios liekanos
Baalo šventykla
Skardis Eufrato pakrantėje
Sinagogos liekanos