Rumelijos ejaletas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Rumelijos ejaletas (osmanų turkų kalba: Eyālet-i Rūmēlī, turk. Rumeli Eyaleti) buvo Osmanų imperijos teritorinis administracinis vienetas (ejaletas), oficialiai įkurtas 1362 m. Ilgą laiką jis buvo didžiausias ir svarbiausias imperijos ejaletas Balkanuose.

Rumelijos ejaletas ایالت روم ایلی Eyālet-i Rūmēlī
← 1365 – 1867
Ejaletas 1609 m.
Valstybė	Osmanų imperija
Administracinis centras	Edirnė (iki 1520), Sofija (1520-1836), Bitola (po 1836)
beilerbėjus	Rumelijos beilerbėjus
Gyventojų	2,700,000 (1844)
Plotas	48,907 km² (1844)

Raida

Ejaletas buvo vienas iš dviejų pirmųjų Osmanų imperijos administracinių vienetų, į kuriuos sudalinta imperija administracinės reformos metu 1365. Jis apėmė visas Osmanų valdas Balkanų pusiasalyje, kurios iki 1389 m. išsiplėtė nuo siauro pajūrio ruožo į nemažą teritoriją dabartinėje Europinėje Turkijos dalyje, pietų Bulgarijoje, pietų Serbijoje, Makedonijoje. Ejaleto sostine tapo Edirnė, kuri buvo ir visos imperijos sostinė.

XIV a. pabaigoje ir XV a. ejaletas sparčiai plėtėsi, Osmanams vykdant užkariavimus. Prie jo prijungta Antroji Bulgarijos imperija, Prilepo karalystė (1395), Velbuždo despotija (1395). 1444 m. prijungta , 1459 m. Serbijos despotija ir Osmanų valdos pasiekė Dunojų, 1463 m. inkorporuota Bosnijos karalystė, 1479 m. – . Tokiu būdu XV a. pabaigoje Ejaleto teritorija apėmė visus Balkanus iki Dunojaus šiaurėje, išskyrus kai kurias vakarinės pakrantės dalis, kur viešpatavo Jūrinė Venecija. Tuo metu sandžakų skaičius jame išaugo iki 33 vienetų.

Ejaletas 1850 m.

Ejaleto teritorijos tapo per didelės efektyviai administracijai, kas lėmė naujų ejaletų atskyrimą. 1533 m. pietinėje Graikijoje, Jonijos jūros salose ir Anatolijos vakarinėje pakrantėje suformuotas , 1541 m. dalis teritorijų buvo prijungtos prie naujo , 1580 m. šiaurės vakarinės teritorijos tapo , 1593 m. Juodosios jūros vakarinės pakrantės – , 1670 m. pietinės teritorijos – . Po visų atskyrimų, XVIII a. pradžioje sandžakų ejalete liko 18.

XVIII a. Sofiją, kaip administracinį centrą keitė Monastiras, kuriame reziduodavo beilerbėjai. 1815 m. iš šiaurės rytinių dalių sudormuota autonomiška Serbijos karalystė. 1836 m. ejaletas buvo padalintas į tris dalis, nuo jo atskiriant ir ejaletus. Likęs trečdalis su administraciniu centru Monastire liko funkcionuoti kaip Rumelijos ejaletas iki 1867 m. Jame bebuvo 3 sandžakai: Iskenderijos, Ohrio, ir Kesrijos. Administracinės reformos metu jis perorganizuotas į .

Sandžakai

Toliau pateikiamas ejaleto sandžakų sąrašas, sudarytas valdant Suleimanui Puikiajam (1520–1566), didžiausio ejaleto išsiplėtimo laikais:

1. Paša-sandžakas (Monastiras)
2. Čigonų sandžakbėjus
3. Kirk Kiliso musulmonų sandžakbėjus
4. sandžakbėjus