Du ku šum šventoji kalva vieta Tikėta kad Du ku esąs ant dangaus ir žemės kalno Kaip teigiama pastaroji frazė žymi metą

Du-ku (šum. „šventoji kalva“) – vieta . Tikėta, kad Du-ku esąs „ant dangaus ir žemės kalno“. Kaip teigiama, pastaroji frazė žymi metą, kai dar nebuvo atskirti dangus ir žemė. Du-ku buvo vadinamos ir įvairios šventyklos (, Nipūre ir Eridu), kurios laikytos žemiškaisiais Du-ku atitikmenimis.Naujosios Babilonijos karalystės laikų įrašuose Du-ku įvardijama ir vieta svarbiausioje Marduko šventykloje Esagiloje, buvusioje Babilone. Čia Mardukas sprendęs likimus.

Du-ku suprantamas kaip , laikų pradžioje čia gyvenę dievai Anunaki, šioje vietoje dievai lėmę likimus. Be to, Du-ku laikytas kultūros lopšiu, kur atsirado žemdirbystė, gyvulininkystė, audimas ir kt. Apibūdinamas ir kaip vieta, kur ganosi avys, auga javai. Taip pat žinomas žodžių žaismas Enlilio „šventoji sterblė“ (du ku).

Du-ku bandomas sieti ir su Zagroso kalnų prieškalnėmis, kur buvo palankios sąlygos žemdirbystei, kultūros raidai.

Šaltiniai

Мифы народов мира. ДУКУ , B. K. Афанасьева – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 72. .

[mifinarodov-1] Мифы народов мира. ДУКУ , B. K. Афанасьева – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.

[Black-2] Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 72. .