Domenico Veneziano

Domenikas Venecianas (it. Domenico Veneziano, tikr. Domenico di Bartolomeo, apie 1400-10 – 1461 m. gegužės 15 d.) – italų ankstyvojo renesanso dailininkas.

Domenico Veneciano „Madona su Kūdikiu“ (apie 1435, Villa I Tatti, Florencija)

Tik keletas jo darbų išlikę, tarp kurių pažymėtini: Santa Lucia de' Magnoli altoriaus pagrindinė panelė (apie 1445, Uficių galerija, Florencija) ir „Išminčių pagarbinimas“ (apie 1439, Berlyno paveikslų galerija)

Biografija

Nieko nežinoma apie Domeniko Veneciano jaunystę ir mokytojus. Manoma, kad Domenikas gimė apie 1400 − 1410 m. laikotarpyje Venecijoje. Arba Venecijoje išėjo pirmuosius mokslus (iš to ir pravardė – Veneziano, liet. venecijietis). Sunku pasakyti, kada Venecianas atsikraustė į Florenciją. Apie 1435 m. datuojamas pirmasis žinomas jo darbas. Manoma, kad nuo 1437 m. jis dirbo Perudžoje. 1438 m. datuotas jo laiškas iš Perudžos Medičių giminės atstovui Pjerui, prašantis užsakymų Florencijoje. Žinoma, kad 1439 m. Domenikas jau buvo Florencijoje, kur gavo užsakymą Santa Maria Nuova ligoninės Sant’Egidio koplyčioje, kurį atliko kartu su Andrea del Kastanju ir, tuo metu mokiniu, Pieru dela Frančeska (šie darbai neišlikę).

Apie 1445 – 47 m. Domenikas atliko pagrindinį darbą – Santa Lucia de' Magnoli bažnyčios altoriaus ištapymą (centrinė panelė dabar Uficių galerijoje, fragmentai išsklaidyti po muziejus). Šis darbas dabar laikomas vienu svarbiausių Florencijos dailės mokyklos susiformavime. Maždaug tuo metu Domenikas greičiausiai sukūrė tondą „Išminčių pagarbinimas“. Giorgio Vasari mini, kad Domenikas po to dirbo Santa Maria bažnyčioje Lorete, vėl kartu su Pieru dela Frančeska, tačiau šie darbai greičiausiai niekuomet net ir nebuvo pradėti dėl tuo metu kilusios maro epidemijos. Paskutinius žnomus darbus Domenikas atliko Šv. Kryžiaus bazilikoje Florencijoje. Manoma, kad gyvenimo pabaigoje Domenikas turėjo nemažą autoritetą florentiečių tarpe, pvz., buvo iškviestas į Perudžą vertinti freskų kartu su Fra Andželiku ir Fra Filipu Lipiu.

Giorgio Vasari tikino, kad Domeniką esą nužudęs Andrea del Kastanjas iš pavydo, tačiau šiuo metu žinoma, kad Kastanjas mirė anksčiau už Domeniką. Domenikas Venecianas mirė 1461 m. gegužės 15 d. Florencijoje.

Darbų galerija

• „Madona su Kūdikiu“ (1435, Nacionalinė Londono galerija)
• „Išminčių pagarbinimas“ (apie 1440, Berlyno paveikslų galerija)
• Santa Lucia dei Magnoli altorius, „Madona soste“ (1447, Uficių galerija, Florencija)
• Santa Lucia dei Magnoli altorius, „Šv. Jonas Krikštytojas dykumoje“ (1445, Nacionalinė Vašingtono dailės galerija)
• Santa Lucia dei Magnoli altorius, „Geroji naujiena“ (apie 1435, Kembridžo universiteto muziejus, Kembridžas)
• Santa Lucia dei Magnoli altorius, „Šv. Pranciškaus stigmos“ (1445, Nacionalinė Vašingtono dailės galerija)
• „Madona su Kūdikiu“ (apie 1450, Nacionalinė Vašingtono dailės galerija)
• „Šv. Jonas Krikštytojas ir Šv. Pranciškus“ (1455, Šv. Kryžiaus bazilikos muziejus, Florencija)

Nuorodos

Vikiteka: Domenico Veneziano – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Encyclopaedia Britannica tinklalapyje
• treccani.it
• Domenico Veneziano Olga’s Gallery tinklalapyje
• Domenico Veneziano WGA tinklalapyje
• Domenico Veneziano ir Andrea del Castagno biografija Giorgio Vasari „Le Vite“ (anglų k.) 2012-03-17 iš Wayback Machine projekto.