Dizigotiniai dvyniai

Dizigotiniai dvyniai išsivysto, kai vienu metu du subrendusius kiaušinėlius (kiaušialąstes) apvaisina du spermatozoidai ir susiformuoja dvi zigotos. Jie gali būti skirtingos lyties ir panašūs vienas į kitą ne daugiau, nei įprasti broliai ar seserys.

8 mėn. amžiaus dizigotinės dvynės

Tyrimai rodo, kad dizigotinių dvynių gimimas gali būti nulemtas genetikos. Tačiau tam turi įtakos tik motina; nėra žinoma jokio būdo, kuriuo tėvas galėtų paskatinti daugiau nei vienos kiaušialąstės išsiskyrimą. Dizigotiniai dvyniai gimsta nuo 6 porų tūkstančiui naujagimių Japonijoje (panašiai kaip ir monozigotiniai dvyniai) iki 14 ir daugiau tūkstančiui vaikų kai kuriose Afrikos vietovėse.

Neidentiški dvyniai dažniau gimsta vyresnio amžiaus moterims; joms perkopus 35 metus, dvynių skaičius padvigubėja. Taip pat neidentiškų dvynių žymiai padaugėjo dėl priemonių moterų vaisingumui didinti.

Etninės grupės

Apytiksliai 1:90 (1.1%) gimdymo atvejų gimsta dvyniai. Dizigotinių dvynių gimimo tikimybė svyruoja, lyginant skirtingas etnines grupes, ir yra didžiausia pas jorubus (45 iš 1000 gimimų), Linha São Pedro gyvenvietėje Brazilijoje, kuri priklauso miestui (10%). Kandido Godoi mieste vienu iš penkių gimdymų gimsta dvyniai. Argentinos istorikas Jorge Camarasa iškėlė teoriją, kad toks aukštas dvynių gimstamumas yra nacių daktaro Josef Mengele vykdytų eksperimentų pasekmė. Ši teorija buvo atmesta Brazilijos mokslininkų, tyrusių Linha São Pedro dvynius. Tokį gimstamumą jie aiškino genetiniais faktoriais. Neįprastai didelis dvynių gimstamumas buvo pastebėtas ir kitose pasaulio vietose, pvz., Igbo-Ora Nigerijoje ir Kodinji Indijoje.

Labai paplitęs vaisingumą skatinančių vaistų vartojimas skatina hiperovuliaciją (padidėja tikimybė, kad ovuliacijos metu į gimdą išsiskirs daugiau nei viena kiaušialąstė), o tai sukėlė "daugybinių gimimų epidemiją". 2001 m. JAV dvynių gimstamumas pirmą kartą pasiekė 3%. Tačiau monozigotinių dvynių skaičius nepadidėjo.

Dvynius lemiantys faktoriai

Dizigotiniai dvyniai gimsta dažniau, jei moteris atitinka kai kuriuos kriterijus.

• Ji kilusi iš vakarų Afrikos (ypač jorubų tautos)
• Ji tarp 30 ir 40 metų amžiaus
• Jos ūgis ir svoris didesni nei vidutinis
• Ji jau yra kelis kartus buvusi nėščia.

Nuorodos

1. O. Bomsel-Helmreich; W. Al Mufti (1995). "The mechanism of monozygosity and double ovulation". in Louis G. Keith, Emile Papierik, Donald M. Keith and Barbara Luke. Multiple Pregnancy: Epidemiology, Gestation & Perinatal Outcome. Taylor and Francis. pp. 34. .
2. Bortolus, Renata; Fabio Parazzini, Liliane Chatenoud, Guido Benzi, Massimiliano Maria Bianchi, Alberto Marini (1999). "The epidemiology of multiple births". Human Reproduction Update (European Society of Human Reproduction and Embryology) 5 (2): 179–187. doi:10.1093/humupd/5.2.179. ISSN 1355-4786. PMID 10336022
3. Asch, Richard H.; John Studd (1995). Progress in Reproductive Medicine Volume II. Informa. . OCLC 36287045
4. Matte, U; MG Le Roux, B Bénichou, JP Moisan and R Giugliani (1996). "Study on possible increase in twinning rate at a small village in south Brazil". Acta Genet Med Gemellol (Roma) 45 (4): 431–437. PMID 9181177.
5. Nick Evans (21 January 2009big). "Nazi Angel of death Josef Mengel created twin town in Brazil". The Telegraph. http://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/southamerica/brazil/4307262/Nazi-angel-of-death-Josef-Mengele-created-twin-town-in-Brazil.html.
6. Caroline Iggulden (23 January 2009). "The twins from Brazil". The Sun. http://www.thesun.co.uk/sol/homepage/woman/real_life/article2162918.ece 2009-01-25 iš Wayback Machine projekto..
7. Linda Geddes: Nazi 'Angel of Death' not responsible for town of twins New Scientist online, 27 January 2009