Diopsidas mineralas piroksenų grupės silikatas Su henderbergitu sudaro Diopsito kristalasŠlifuotas juvelyrinis chromdiop

Diopsidas – mineralas, piroksenų grupės silikatas. Su , henderbergitu sudaro .

Pavadinimo kilmė iš graikų δυ – dvigubas, sudvejintas ir ὄψις – išvaizda, vaizdas.

Dar vadinamas malakolitu (nuo malakos – minkštas) ir alalitu (kildinamas iš Šiaurės Italijos miesto Ala pavadinimo, kur ir buvo pirmą kartą aptiktas).

Cheninė sudėtis

Formulė – CaMg(Si₂O₆). Sudėtyje:

kalcio oksidas (CaO) – 25,9%
(MgO) – 18,5
silicio oksidas (SiO) – 55,6
priemaišos (geležis, manganas, aliuminis, chromas, vanadis, titanas ir kt.)

Nuo priemaišų priklauso rūšis:

Violanas (Mn³⁺) – violetinis, žydras
Šeferitas (Mn)
Cinko šeferitas (Zn, Mn)
Džefersonitas – (Mn, Zn, Fe)
Chromdiopsidas – (Cr) – žalias
Lavrovitas – (V, Cr) – žalsvas

Sąvybės

Kietumas pagal Moso skalę – 5,5—6.
Tankumas – 3270-3380 kg/m³ (tankesnis nuo geležies ir chromo kiekio didėjimo)
Neradioaktyvus

Radimvietės

Randamas magminėse uolienose – ultramafituose, gabroiduose, dioritoiduose.

Gausiau randamas Birmoje, Kanadoje (Ontarijas), Italijoje, Australijoje, JAV (Kalifornija, Ilinojus), Indija, Rusija, Suomija ir kt.

JAV Smithsonian institute saugomas dižiausias 133 karato diopsidas rastas Indijoje.

Stambūs juvelyriniai akmenis nedidesni nei 15-20 karatų.

Šaltiniai

[Visuotinė lietuvių enciklopedija, T.IV, Cha-Dir, p.788]

Nuorodos

Diopside (mindat.org)

[1] [Visuotinė lietuvių enciklopedija, T.IV, Cha-Dir, p.788]