Dielektrinė skvarba

Dielektrinė skvarba – fizikinis dydis, parodantis kaip elektrinis laukas veikia dielektrinę medžiagą, arba kaip dielektrinė medžiaga veikia elektrinį lauką. Dielektrinė skvarba apibrėžiama kaip medžiagos, esančios lauke, gebėjimas ir tuo sumažinti arba padidinti elektrinį lauką pačioje medžiagoje.

Vakuumo dielektrinė skvarba

Pagrindinis straipsnis – Elektrinė konstanta.

Vakuumo dielektrinė skvarba ${\displaystyle \varepsilon _{0}}$ (dar vadinama elektrine konstanta) yra D/E santykis vakuume:

${\displaystyle \varepsilon _{0}={\frac {1}{c^{2}\mu _{0}}}\approx }$ 8.8541878176 × 10⁻¹²F/m (C²/(N m²)),

kur

${\displaystyle c}$ - šviesos greitis.

${\displaystyle \mu _{0}}$ vakuumo magnetinė skvarba.

Santykinė dielektrinė skvarba

Kai kurių medžiagų santykinė dielektrinė skvarba prie 21 °C (70 °F) temperatūros Medžiaga Santykinė dielektrinė skvarba Vakuumas 1 (pagal apibrėžimą) Oras 1.00054 Teflonas 2.1 Polietilenas 2.25 Polistirolas 2.4–2.7 Nailonas 3.5 Popierius 3.5 Betonas 4.5 Stiklas 4.7 (3.7–10) Kaučiukas 7 Deimantas 5.5–10 Porcelianas 6 Žėrutis 6 Druska 3–15 Grafitas 10–15 Silicis 11.68 Etanolis 25 Metanolis 30 C5H4O2 42.0 Glicerolis 47–68 Vanduo 88–80.1–55.3–34.5 (0–20–100–200 °C) 83.6 (0 °C) HCONH2 84.0 (20 °C) Sieros rūgštis 84–100 (20–25 °C) Vandenilio peroksidas 128 tirpalo–60 (−30–25 °C) Ciano vandenilis 158.0–2.3 (0–21 °C) 86–173 310 15 –500 90 –1250–10,000 (20–120 °C) (La, Nb): (Zr, Ti)PbO3 500-6000

Santykinė dielektrinė skvarba (arba dielektrinė konstanta) ε parodo, kiek kartų medžiagos dielektrinė skvarba didesnė negu vakuume.

${\displaystyle \varepsilon _{r}={\frac {\varepsilon }{\varepsilon _{0}}}}$

kur

ε₀ – elektrinė konstanta.

Santykinė dielektrinė skvarba matavimo vieneto neturi.

Šaltiniai

1. Raymond Serway & John Jewett, Principles of Physics: A Calculus-Based Text, Cengage Learning, p. 669,  
2. David Halliday, Robert Resnick, Jearl Walker. Fundamentals of Physics Extended, 10th Edition, Wiley Global Education, 2013. 732 p. .