Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Didžioji Fryzija (lot. Frisia Magna), dar vadinama Fryzijos karalyste (: Fryske Keninkryk) – ankstyvaisiais viduramžiais Vakarų Europoje egzistavusi gentinė konfederacija, kurią sukūrė germanų gentis fryzai. Ji egzistavo nuo VII a. pradžios iki 734 m. dabartinės šiaurės vakarų Vokietijos ir Nyderlandų pajūrio teritorijose.

Magna Frisia
Didžioji Fryzija

istorinė genčių konfederacija

←

VII a. – 734

→

Fryzija apie 716 m.

Sostinė

Kalbos

Fryzų kalba

Valdymo forma

monarchija

Bavarų kunigaikščiai

~678

Aldgislis

680–719

Redbadas

719-734

Popas (Fryzija)

Era

Viduramžiai

- Suvienijimas

VII a. m.

- Prijungta prie Frankų valstybės

734 m.

Istorija

Fryzai greičiausiai buvo vietinių gyventojų mišinys su atsikėlėliais anglais, jutais ir saksais, susiformavęs apie V a., Didžiojo tautų kraustymosi metu. Fryzų gentinei konfederacijai susikurti prielaidas sudarė konsolidacijos procesai, vykę šalia esančiose frankų genčių žemėse (Austrazijoje). Remiantis seniausiais šaltiniais tuo metu fryzų visuomenę sudarė sluoksniai: ethelingai (diduomenė), frilingai (laisvieji žmonės), latenai (baudžiauninkai) ir vergai.

Fryzai koncentravosi Šiaurės jūros pajūryje, tarp Eiselio ežero ir Emso, tačiau VII a. II pusėje jų kontroliuojamos sritys išsiplėtė: pietuose jos siekė dab. Briugę Belgijoje, o šiaurėje – Vėzerio žemupį. Taigi, Didžioji Fryzija kontroliavo ne tik Fryzijos, bet ir Olandijos, Zelandijos, Utrechto regionus bei Saksonijos pakrantę. Vienas pagrindinių jų miestų buvo (netoli dab. Utrechto). Manoma, kad tai nebuvo centralizuota valstybė, o daugiau fryzų žemių sąjunga, rinkusi bendrą kunigaikštį.

Pirmasis žinomas Fryzijos kunigaikštis 678 m. minimas kaip kariaujantis su frankais. Jo įpėdinis (680–719) tęsė šiuos karu su frankais. Tuo metu frankai siekė apkrikštyti pagonis fryzus, įkurdami Utrechto archidieceziją. Pasinaudodamas Frankų karaliaus Pipino mirtimi, Redbadas nusiaubė šiaurines frankų žemes iki pat Kelno, iš kur grįžo su dideliu karo grobiu.

Po Redbado mirties 719 m. Fryzijoje prasidėjo nusilpimas, kas leido frankų karaliui Karoliui Marteliui nusiaubti jų žemes. Paskutinis fryzų karalius buvo (719–734). 734 m. Boarno mūšyje Karolis Martelis sutriuškino fryzų armiją ir užėmė dalį Fryzijos, taip pabaigdamas . Regione buvo paskirtas vietininkas, tituluojamas titulu grewan.