Didieji Mogolai (hind. मुगल बादशाहों की सूची) – Mogolų imperijos valdovų dinastija, valdžiusi 1526−1858 m. Save vadino šachais arba padišachais.
Istorija
Mongolų ir tiurkų kilmės dinastija. Pradininkas − Timūro ir Čingischano palikuonis Babūras, kilęs iš Ferganos Mogolistane (taip tuo metu vadinta Centrinė ir Vidurinė Azija). Iš to kilo ir Mogolų pavadinimas. XVII a. europiečiai dinastiją pavadino Didžiaisiais Mogolais.
Žymiausi valdovai: Babūras, sumušęs sultono ir jo sąjungininkų kariuomenę ir tapęs Delio bei Agros valdovu, Humajunas, Akbaras, Džahangyras, Džahanšachas, Aurangzebas.
Formaliai Didieji Mogolai Indijos valdovais buvo iki 1858 m., britų pašalinti iš sosto už tai, kad rėmė 1857−1859 m. .
Didieji Mogolai
Didieji Mogolai | Valdymo metai |
Babūras | 1526−1530 m. |
Humajunas | 1530−1539 m. ir 1555–1556 m. |
Akbaras | 1556−1605 m. |
Džahangyras | 1605−1627 m. |
Džahanšachas | 1627−1658 m. |
Aurangzebas | 1658−1707 m. |
1707−1712 m. | |
1712−1713 m. | |
1713−1719 m. | |
1719−1748 m. | |
1748−1754 m. | |
1754−1759 m. | |
1759−1806 m. | |
1806−1837 m. | |
Bahaduršachas II | 1837−1858 m. |
Prieš tai: | Indijos imperatoriai 1526−1858 | Po to: Didžioji Britanija |
Šaltiniai
- Elliot and Dowson: The History of India as told by its own Historians, New Delhi reprint, 1990.
- . Didieji Mogolai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 680 psl.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris