Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Diana de Puatjė (pranc. Diane de Poitiers, 1499 m. rugsėjo 3 d. – 1566 m. balandžio 22 d. prie (Évreux), Normandija, (Eras ir Luara), Prancūzijos karaliaus Henriko II favoritė.

Fransua Klujė. Besimaudanti Diana Puatjė

Biografija

Jos kilmės vieta tiksliai nežinoma, yra versija, kad ji gimusi 1500 m. sausio 9 d. Viene, arba Etualyje prie Ronos, Dromo departamente. Tėvas Žanas de Puatjė (m. 1539 m.), Estualio vikontas, buvo Sent Valjė (Saint-Vallier) ponas. Šešerių metų neteko motinos, ją augino princesė ir regentė . Jaunystėje buvo karalienės Klaudijos, vėliau karaliaus Pranciškaus I motinos ir karalienės kambarinė.

1515 m. balandžio 16 d. ištekėjo už keturiasdešimtmečio Molervjė kunigaikščio, Normandijos didžiojo senešalio Luiso de Brėzė. Jiems gimė dukterys Fransuaza (1518-1574 m.) ir Luiza (1521-1577 m.)

1531 m. mirus Luisui de Brėzė ja susižavėjo 18 metų jaunesnis, tada dar dvylikametis Orleano kunigaikštis Henrikas (nuo 1547 m. karalius Henrikas II). Ji tapo jo favorite, nors 1533 m. kunigaikščio žmona tapo jo vienmetė Kotryna Mediči.

Nuo 1548 m. Valentinua kunigaikštienė, o 1549 m. karalius jai dovanojo Šenonso pilį. Jos iniciatyva buvo pastatytas tiltas per Šero upę ir įrengtas iki šių dienų išlikęs sodas.

Rėmė ir stengėsi sutaikyti abi religiniuose karuose tarpusavyje kovojančias ir šeimų grupuotes, 1559 m. įtikino Henriką II patvirtinti Kato-Kambrėsi taiką, kuri baigė Prancūzijos ir Ispanijos karą.

Pagarsėjo menų globa. Jos iniciatyva karaliaus rūmuose buvo užsakyta nemažai skulptūrų ir portretų. Vienas garsiausių to meto dailininkų Fransua Klujė (François Clouet) yra nutapęs ir kelis Dianos portretus. Jai remiant atsiskledė architektas (Philibert Delorme) ir poetas bei rašytojas (Pierre de Ronsard).

1559 m. liepos 10 d. karalių Henriką II riterių turnyre mirtinai sužeidė normandų gvardietis . Karaliene tapusi Kotryna Mediči tuoj pat Dianą pašalino iš karaliaus dvaro ir atėmė Šenonso pilį. Diana grįžo pas dukterį į Anet pilį.

Apie Dianos gyvenimą 1956 m. pastatė filmą „Diana de Puatjė“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko .

Vikiteka: Diana de Puatjė – vaizdinė ir garsinė medžiaga