Devintasis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas Devintasis pėstininkų pulkas 1919 1940 m Lietuvos Respublikos

Devintasis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas, Devintasis pėstininkų pulkas – 1919–1940 m. Lietuvos Respublikos kariuomenės karinis dalinys.

Devintojo pėstininkų pulko karių kapai Giedraičiuose

Paminklas Devintojo pėstininkų pulko kariams Giedraičiuose

Devintojo pėstininkų pulko kariai, žuvę ties Giedraičiais

Istorija

Pulko pradžia – Atskiras partizanų batalionas, nuo 1919 m. balandžio mėn. Joniškėlio apylinkėse kovojęs su Raudonąja armija. Vadas Antanas Stapulionis. Dalis bataliono kartu su Panevėžio grupės daliniais su bolševikais kovėsi prie Vabalninko, Pušaloto, Saločių, Dauguvos. Tais pačiais metais performuotas į Joniškėlio batalioną, vadu paskirtas Aleksandras Jakaitis.

Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko pirmasis kulkosvaidis, Pušaloto partizanų 1919 m. balandžio 8 d. atimtas iš bolševikų.

Atskirojo Joniškėlio partizanų mirties bataliono (nuo 1919 12 10 pertvarkytas į Devintąjį pėstininkų pulką) karininkai. Sėdi iš kairės: Apskrities apsaugos štabo komendantas Artūras Pušmanas, Joniškėlio štabo viršininkas Petras Monvyd-Olechnavičius, bataliono vadas Antanas Stapulionis, bataliono ūkio vedėjas Mulevičius, adjutantas Antanas Kazilevičius. Panevėžys 1919 m.

1919 m. gruodžio 10 d., kai susidarė 3 batalionai, Joniškėlio batalionas pertvarkytas į pulką. 1920 m. vasario 16 d. gavo oficialų Lietuvos kunigaikščio Vytenio vardą. 1920 m. sausio – lapkričio mėn. kovėsi su Lenkijos kariuomenės daliniais prie Turmanto, Molėtų, Širvintų, Giedraičių, gynė Vilnių. Per kautynes žuvo 24 kareiviai. Pulko dalis liko Svetėje prie Daugpilio. Iki 1923 m. nuo Lenkijos karių saugojo demarkacinę liniją prie Žaslių.

Paminklas Vyteniui pulko dislokacijos vietoje, 1939

1927 m. nustatyta pulko metinė šventė – rugpjūčio 26 d. 1929 m. rugsėjo 22 d. pulkui įteikta vėliava su įrašu: „Amžiais už Vilnių dės galvą lietuvis“. Taikos metu nuo 1924 m. nuolatinė dislokacijos vieta buvo Marijampolė ir Vilkaviškis. Pulko karių skiriamasis ženklas buvo skaičius „9“ antpečiuose, eilinių karių – atspaustas dažais per trafaretą, puskarininkių ir jaunesniųjų karininkų – masyvus, geltono metalo, karininkų – nedidelis, dažniausiai išsiuvinėtas.

TSRS okupuojant Lietuvą, 1940 m. birželio 15 d. pulkas pakluso krašto apsaugos ministro K. Musteikio žodiniam paliepimui ir bandė pasitraukti į Vokietiją, tačiau buvo grąžintas į Marijampolę. Pulko vadu paskirtas K. Dabulevičius, kurį, tęsiantis neramumams pulke, pakeitė V. Strimavičius. 1940 m. liepos 25 d. panaikintas pulko oficialus vardas, paliktas tik Devintasis pėstininkų pulkas. Lietuvos liaudies kariuomenę inkorporavus į Raudonąją armiją pulkas išformuotas, daugelis jo karininkų ir kareivių represuoti.

Pulko vadai

1919 m. gruodžio 10 d. karininkas Aleksandras Jakaitis.
majoras A. Paškovičius.
pulkininkas leitenantas Vincas Vitkauskas.
pulkininkas Petras Jurgaitis.
pulkininkas Edvardas Adamkavičius.
pulkininkas Aleksandras Svylas (1893-1936).
Generalinio štabo pulkininkas Antanas Gausas.
1940 m. birželio 27 d. pulkininkas Karolis Dabulevičius.
1940 m. liepos 29 d. pulkininkas V. Strimavičius.

Šaltiniai

Vytautas Jasulaitis. Devintasis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 654 psl.

IX pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas

[1] Vytautas Jasulaitis. Devintasis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 654 psl.