Dervišas Ali arba Derbišas Ali Astrachanės chanas 1537 1539 1550 1552 ir 1554 1556 m BiografijaKilęs iš Čingizidų dinast

Dervišas Ali arba Derbišas Ali – Astrachanės chanas 1537–1539, 1550–1552 ir 1554–1556 m.

Biografija

Kilęs iš Čingizidų dinastijos šakos Tukatimuridų giminės Achmatovičių. Šeichachmado, Didžiosios Ordos chano, anūkas.

1537 m., remiamas , Nogajų Ordos valdovo, nuvertė Astrachanės chaną Abdulrachmaną iš Mahmudovičių šeimos.

1539 m. Abdulrachmanas, remiamas nogajų, grįžo į sostą. Iki 1541 m. vyko kova dėl sosto, bet veltui. Dervišas Ali persikėlė į Maskvą.

1548 m. pakviestas Nogajų ordos, kad užimtų Astrachanės sostą. 1549 m. vasarį Dervišas Ali žygiavo palei Volgą į Chadžitarchaną, tačiau tuo metu mirė nogajų valdovas, o naujasis chanas Jusufas nepalankiai žiūrėjo į Maskvos remiamą kandidatą. Tuo metu chanate vyko kova tarp Jamgurčio ir Ak Kubeko, todėl Dervišas Ali grįžo į Maskvą.

1550 m., pasinaudodamas Jusufo susitelkimu į Kazanės reikalus, Dervišas Ali užgrobė valdžią Chadžitarchane, remiamas Ismailmirzos.

Netrukus, jau 1552 metais jį nuvertė . Dervišas Ali pabėgo į Maskvą, kur gavo valdyti Zvenigorodą.

Padėtis pasikeitė 1554 m., kai Maskva užėmė Kazanės chanatą, o Ismailas Bėjus tapo Nogajų Ordos valdovu. Tais pačiais metais Dervišas Ali žygiavo su Maskvos kariuomene, prie kurios pakeliui į Chadžitarchaną prisijungė ir nogajai. Astrachanės chanas Jamgurčis pabėgo nesipriešindamas.

1554 m. liepos 2 d. maskvėnai ir jų sąjungininkai užėmė Chadžitarchaną, o Dervišą Ali paskelbė chanu. Pastarasis prisiekė ištikimybę Maskvos carui. Pagal susitarimą, chano mirties atveju, sosto paveldėjimo klausimą turėjo spręsti caras. Maskviečiai gavo teisę žvejoti Astrachanės chanate.

Netrukus Ismailo Bėjaus pajėgos buvo nukreiptos kovai su buvusiu Astrachanės chanu Jamgurčiu. Pastarąjį rėmė Krymo bei Tiumenės chanatai.

Dervišas Ali pradėjo slaptas derybas su Krymo chanu Devletu I Girėjumi. Atsakydamas į Chadžitarchaną atvyko maskvėnų šaulių būrys, kuris prisijungė prie Maskvos kariuomenės. Dervišas Ali nedrįso jiems prieštarauti ir pabėgo iš Hadžiarchano, nors Maskvos caro Ivano IV sprendimu jis išlaikė sostą.

1556 metais Maskvos šauliai prisijungė prie ir išžygiavo į Chadžitarchaną. Dervišas Ali pabėgo, o maskviečiai be kovos užėmė miestą. Astrachanės chanatas prijungtas prie Maskvos valstybės.

Buvęs Astrachanės chanas pirmiausia persikėlė į , iš kur surengė reidus prieš nogajus ir maskviečius.

1557 m. jis išvyko į piligriminę kelionę į Meką, kur mirė apie 1558 m.

Taip pat skaitykite

Nuorodos

Henry Hoyle Howorth, History of the Mongols from the 9th to the 19th Century: The So-Called Tartars of Russia and Central Asia, Cosimo, Inc., 2008
Почекаев, Р. Ю. Цари ордынские. СПб., Евразия, 2010.
Ludwig Steindorff, Religion und Integration im Moskauer Russland: Konzepte und Praktiken, Potentiale und Grenzen 14.-17. Jahrhundert, Otto Harrassowitz Verlag, 2010. ()
Сафаргалиев М. Г. Заметки об Астраханском ханстве // Сборник статей преподавателей Мордовского государственного педагогического университета. Саранск, 1952
Османская империя и страны Центральной, Восточной и Юго-Восточной Европы в XV–XVI вв. М., 1984.
Похлёбкин В. В. Татары и Русь. Глава 3. — Москва. «Международные отношения» 2000 г.
Идрисов Ю. М. Тюменское владение между Волгой и Кавказом: рождение и гибель государства//Средневековые тюрко-татарськие государства. № 6. 2014 — С.80—83
Почекаев Р. Ю. Цари ордынские. Биографии ханов и правителей Золотой Орды. — СПб.: Евразия, 2010. — 408 с. — .
Astrachanės chanatas 2009-02-06 iš Wayback Machine projekto.
Обретение Астрахани 2017-01-16 iš Wayback Machine projekto.. Pagal P.H. Chlebnikovo medžiagą „Astrachanė senoje gadynėje“ (1907 m.)

Karališkieji titulai
Prieš tai: Jamgurčis	Astrachanės chanas 1554–1557	Po to: -