Derviniai augalai

Derviniai augalai – dervas natūraliai sintetinantys medžiai, rečiau - žolės.

Pušies derva

Paplitimas

Dauguma dervinių augalų paplitę tropinio ir subtropinio klimato juostose. Dervos juose susidaro kaip medžiagų apykaitos ekskretai ir kaupiasi stiebo arba lapo sakotakiuose, žievės sakų talpyklose, sėklų sakopūslėse. Dervose yra antiseptinių medžiagų, kurios saugo augalą nuo parazitinių grybų, mikroorganizmų. Svarbūs yra balzamines dervas kaupiantys derviniai augalai (, ). Iš (Pistacia terebinthus), augančios Viduržemio jūros srityse, gaunamas . Azijos tropinio klimato juostoje augantis benzoinis stirakas (Styrax benzoin) kaupia benzoinę dervą. Iš baltojo agatmedžio (Agathis alba) ir araukarijos (Araucaria australis) gaunamas kopalas, iš mastikinės pistacijos (Pistacia lentiscus) – mastika.

Lietuvoje augantys svarbiausi derviniai augalai yra pušys, eglės, maumedžiai, kadagiai. Iš jų sakų gaminama , , medicinos balzamas. Yra ir dervinių žolių, pavyzdžiui, kai kurios rūšys.

Dervų turi visi salieriniai, asiūkliniai, beveik visi magnolijainiai augalai, pipirlapė, tamsioji plautė, pelkinis pūkelis, balinis ajeras, dirvoninis dobilas, paprastoji juodgalvė, miškinė notra, islandinė kerpena ir kiti augalai.

Šaltiniai

1. Derviniai augalai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 632 psl.