Deras Šumero miestas valstybė buvęs netoliese dabartinės Irako Vasito provincijoje į rytus nuo Tigro upės Šumero ir Elam

Deras – Šumero miestas-valstybė, buvęs netoliese dabartinės (Irako Vasito provincijoje), į rytus nuo Tigro upės, Šumero ir Elamo pasienyje. Manoma, jog miesto vardas galėjo būti ir Durum.

Istorija

Vietinė Dero miesto dievybė buvo Ištaranas; jo žmona vadinta „Dero karaliene“ (akad. Šarrat-Dēri). Pagrindinė Ištarano kulto vieta Dere buvo E-dimgalkalama šventovė (šum. é.dim.gal.kalam.ma).

Deras paminėtas Trečiosios Ūro dinastijos valdovo įrašuose: vienuoliktieji jo valdymo metai įvardyti „metais, kuomet Dero Ištaranas buvo nugabentas į savo šventyklą, o dvidešimt pirmieji – „metais, kai buvo sugriautas Deras“. Sugriovęs Derą skelbėsi ir Larsos valdovas ; tai esą įvykę 20-aisiais jo valdymo metais.

Dero miestas taip pat minimas II tūkst. pr. m. e. lentelėje, aptiktoje Maryje; ją išsiuntęs Jamchado valdovas Jarim-Limas I. Šioje lentelėje Dero karaliui Jasub-Jahadui primenama apie karinę pagalbą, kurią jam 15 metų teikęs Jarim-Limas, po to Derui paskelbiamas karas, kuris, anot Jarim-Limo, esąs atpildas už nedorus Jasub-Jahado darbus.

2312 m. pr. m. e., karinės kampanijos prieš Elamą ir metu, Derą buvo užėmusios vadovaujamos akadų pajėgos.

720 m. pr. m. e. Asirijos karalius išžygiavo prieš Elamą, tačiau netoliese Dero buvo sumuštas: jį nugalėjo Elamo karaliaus ir Babilono valdovo pajėgos.

Šioje vietovėje buvo gyvenama iki Seleukidų laikų.

Archeologija

Netoliese Dero buvo atrastas Kasitų dinastijos laikais datuojamas kudurru akmuo, kuriame paminėtas šio miesto vardas. Pati archeologinė vietovė bėgant laikui buvo smarkiai apgadinta vandens, todėl manyta, kad joje atlikti kasinėjimų neverta.

Išnašos

Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 111. .
Katrien De Graef, Another Brick In the Wall: Durum In the Old-Elamite Susa, Akkadica, vol. 128, pp. 85-98, 2007
George A. R., House Most High. The Temples of Ancient Mesopotamia, Eisenbrauns, Winona Lake 1993, p. 76.
„Year names of Šulgi (years 11-20)“. Nuoroda tikrinta 2021-01-24.
Year names of Šulgi (years 21-30). Nuoroda tikrinta 2021-01-24.
Year names of Rîm-Sîn. Nuoroda tikrinta 2021-01-24.
Jack M. Sasson. The Military Establishments at Mari. pp. 2, 3.
W. Hinz. The lost world of Elam, re-creation of a vanished civilization. New York, New York University Press, 1973, p. 73–74.
Hayim Tadmor, The Campaigns of Sargon II of Assur: A Chronological-Historical Study, Journal of Cuneiform Studies, vol. 12, no. 1, pp. 22-40, 1958.
Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 169. .
Kassite kudurru at the British Museum
Sidney Smith, An Egyptian in Babylonia, The , vol. 18, no. 1/2, pp. 28-32, 1982

[Black-1] Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 111. .

[2] Katrien De Graef, Another Brick In the Wall: Durum In the Old-Elamite Susa, Akkadica, vol. 128, pp. 85-98, 2007

[3] George A. R., House Most High. The Temples of Ancient Mesopotamia, Eisenbrauns, Winona Lake 1993, p. 76.

[4] „Year names of Šulgi (years 11-20)“. Nuoroda tikrinta 2021-01-24.

[5] Year names of Šulgi (years 21-30). Nuoroda tikrinta 2021-01-24.

[6] Year names of Rîm-Sîn. Nuoroda tikrinta 2021-01-24.

[7] Jack M. Sasson. The Military Establishments at Mari. pp. 2, 3.

[8] W. Hinz. The lost world of Elam, re-creation of a vanished civilization. New York, New York University Press, 1973, p. 73–74.

[9] Hayim Tadmor, The Campaigns of Sargon II of Assur: A Chronological-Historical Study, Journal of Cuneiform Studies, vol. 12, no. 1, pp. 22-40, 1958.

[10] Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 169. .

[11] Kassite kudurru at the British Museum

[12] Sidney Smith, An Egyptian in Babylonia, The , vol. 18, no. 1/2, pp. 28-32, 1982