Kitos reikšmės Degučių koplyčia reikšmės 55 39 42 š pl 26 04 17 r ilg 55 6617224 š pl 26 0714028 r ilg 55 6617224 26 071

Kitos reikšmės – Degučių koplyčia (reikšmės).

55°39′42″š. pl. 26°04′17″r. ilg. / 55.6617224°š. pl. 26.0714028°r. ilg. / 55.6617224; 26.0714028

Degučių sentikių kapinių koplyčia

Savivaldybė	Zarasų rajonas
Gyvenvietė	Degučiai (Zarasai)
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta	2007 m.

Degučių sentikių kapinių koplyčia – rusų sentikių koplyčia, esanti Zarasų rajone, Degučių kaime. Koplyčia stūkso senosiose sentikių kapinėse, kuriose yra XVIII a. paminklų, senovinių kryžių.

Istorija

Gudiškių vienuolyno sentikiai 1755 ar 1758 m. dėl politinių priežasčių persikėlė į Degučius. Svarbiame sentikių istorijos šaltinyje „Degučių metraštyje“ rašoma apie Degučius – sentikių religinį ir kultūrinį centrą. Nuo XVIII a. pradžios iki XIX a. pirmosios pusės Degučiuose vyko intensyvi Lietuvos sentikių bendruomenių veikla: buvo tapomos ikonos, spausdinama religinė literatūra, vykdomas švietėjiškas darbas. Čia buvo vienuolynas, maldos namai.

Ypatingo dėmesio Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikais susilaukė šventikas Titas Tanajevas, buvęs turtingas mecenatas, atsikėlęs į Degučius 1778 m. Manoma, kad jo dėka jau sekančiais metais Degučiuose pastatyta sentikių maldykla. 1782 m. įkurtos Degučių kapinės. Tikinčiųjų padaugėjo iki 500 ir daugiau. 1793 (1794) m. pastatyta antroji, talpesnė maldykla. 1799 m. Tanajevo rūpesčiu iškilo soborinė didžioji maldykla (соборная большая моленна). Už Degučių sentikių bendruomenės plėtrą 1807 m. Tanajevui suteiktas garbės titulas „Lietuvos ir Kurliandijos bendrasis ganytojas“, kurį vėliau paveldėjo du įpėdiniai. Kapinėse jo garbei pastatytas kryžius ir koplyčia, kurioje palaidoti Titas ir Grigorijus Tanajevai.

1819 m. Degučių šventikui Avtonomui Myšniakovui atiteko „Bendro senųjų stačiatikių krikščionių Lietuvoje ir Kurše ganytojo“ vardas. Šventiko didelis autoritetas leido jam žengti drąsų žingsnį: 1822 m. Degučiuose pirmą kartą buvo sudaryta santuokos apeigų tvarka, o po metų priimtos metrikų knygos (krikšto, santuokos, mirties).

Rusijos caro Nikolajaus I valdymo laikais (1825–1855 m.) sustiprėjo sentikių persekiojimas, buvo siekiama juos atversti į „valstybinį“ stačiatikių tikėjimą. 1840 m. buvo uždaryta Degučių šventovė. 1844 m. iš šventiko buvo atimtos metrikų knygos, netrukus buvo išplėšti ir maldos namai. 1851 m. likviduota vietos sentikių bendruomenė, o uždarytoji maldykla atiduota stačiatikiams. Po kelerių metų buvusi Degučių bendruomenė atgimė kaip Raistiniškių bendruomenė. 1906 m. krašto sentikių susirinkimas Zarasuose bandė spręsti Degučių vienuolijos atkūrimo klausimą. Tolesnis Degučių maldos namų likimas mažai žinomas, manoma, kad jie buvo sunaikinti per Pirmąjį pasaulinį karą.

Degučiuose palaipsniui nyko kapinės, čia stovėjusi koplyčia. 2004 m. žiemą siautėjusi audra dar labiau sudarkė jau nykstančią koplyčią ir apleistas kapinaites. Nuo 2004 m. Degučių sentikių kapinėse prasidėjo dideli kapinių tvarkymo, paminklų restauravimo, koplyčios atstatymo, aukų rinkimo darbai. 2006 m. rugsėjo mėnesį įsteigta kapinių bendruomenė „Degučių rimtis“.2007 m. buvo restauruota ir pašventinta koplyčia.

2009 gegužės 29 d. koplyčia įregistruota Registrų centre Raistiniškių bendruomenės vardu.

Galerija

Koplyčia 2017 m.
Ant fasado atminimo lenta
Kapinių vartai
Sentikių kryžius

Šaltiniai

Bendruomenė „Degučių rimtis“
Праздник Покрова Пресвятой Богородицы в Дегутях

Nuorodos

Sąrašas:Lietuvos stačiatikių bažnyčios
Degučių sentikių bendruomenė (Дегуцкая (Дегучяйская) община) 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Sentikių gyvenvietės. Degučiai
Sentikių istorija saugoma Degučiuose
Degučių sentikiai: praeitis ir dabartis
Degučių sentikių pomorų bendruomenė
Degučių bendruomenės šventė 2014 m.
Degučių sentikiai

[1] Bendruomenė „Degučių rimtis“

[2] Праздник Покрова Пресвятой Богородицы в Дегутях