Kilęs iš Romos imperijos provincijos Iberijos pusiasalyje, dab. Portugalija. Tėvas Antonijus, motina Laurencija. Iki išrinkimo popiežiumi vadovavo Romoje.
366 m. rugsėjo 24 d. mirus popiežiui Romos kleras pasidalijo į dvi dalis. Vieni savo vyskupu laikę Feliksą II (vėliau ), rinko diakoną , kiti, nepatenkinti arijonais, susirinkę Laterano bazilikoje, popiežiumi išrinko Damasą I.
Darbai
Pirmasis Romos bažnyčią pavadino Apaštalų sostu. Priešinosi Konstantinopolio bažnytinio rango iškėlimui. Pradėjo formuoti popiežiaus , buvo rengiamos brevės, dekretalijos ir kiti dokumentai. Sunormino Švč. Trejybės terminiją, dėl to galėjo baigtis ginčas dėl Nikėjos tikėjimo išpažinimo. 380 m. prisidėjo prie krikščionybės paskelbimo valstybine religija Romos imperijoje. Stiprino Šv. Sosto įtaką pasaulietinei valdžiai, apie 382 m. sinode įtvirtino Romos vyskupo pirmumą prieš imperatorių. Smerkė arijonizmą. Pasisakė už šventųjų garbinimą, iškėlė Šv. Petro kultą. Pakrikštijo Šv. Jeronimą, pavedė jam pataisyti liturgijoje vartotus Biblijos lotyniškus tekstus – Naująjį Testamentą ir Psalmyną. Restauravo katakombas, popiežių kriptą, tvarkė kankinių kapus, sukūrė jiems epitafijų.
Damasas I. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 438 psl.
Catholic Encyclopedia, Volume IV. New York 1908, Robert Appleton Company. Nihil obstat, 1908. Remy Lafort, S. T.D., Censor. Imprimatur +Cardinale John Murphy Farley, Arcivescovo di New York;
O. Marucchi, "Il primato di papa Damaso nella storia della sua famiglia", Roma, 1905;
A. Saba – C. Castiglioni, "Storia dei papi", Torino, 1939;
Sventasis Damasas I Damazas I lot Damaso I San Damaso I apie 305 m Gimarainsas Portugalija 384 m gruodzio 11 d Roma Romos kataliku baznycios popiezius Romos vyskupas nuo 366 m spalio 1 d iki mirties Sventasis svente gruodzio 11 d Sis straipsnis apie Popieziu Sventajį Damasa I Apie kitus popiezius ir asmenis turincius varda Damasas skaitykite straipsnyje Damasas Sventasis Damasas I lot Damaso I port Papa Damaso I37 asis PopieziusGime apie 305 m Gimarainsas PortugalijaMire 384 m gruodzio 11 d 79 metai Palaidotas a RomaTautybe portugalasSventasisSvente gruodzio 11 d Popieziaus herbas37 asis PopieziusIsrinktas 366 m spalio 1 d Baige 384 m gruodzio 11 d PirmtakasĮpedinisVikiteka Damasas IBiografijaKiles is Romos imperijos provincijos Iberijos pusiasalyje dab Portugalija Tevas Antonijus motina Laurencija Iki isrinkimo popieziumi vadovavo Romoje 366 m rugsejo 24 d mirus popieziui Romos kleras pasidalijo į dvi dalis Vieni savo vyskupu laike Feliksa II veliau rinko diakona kiti nepatenkinti arijonais susirinke Laterano bazilikoje popieziumi isrinko Damasa I DarbaiPirmasis Romos baznycia pavadino Apastalu sostu Priesinosi Konstantinopolio baznytinio rango iskelimui Pradejo formuoti popieziaus buvo rengiamos breves dekretalijos ir kiti dokumentai Sunormino Svc Trejybes terminija del to galejo baigtis gincas del Nikejos tikejimo ispazinimo 380 m prisidejo prie krikscionybes paskelbimo valstybine religija Romos imperijoje Stiprino Sv Sosto įtaka pasaulietinei valdziai apie 382 m sinode įtvirtino Romos vyskupo pirmuma pries imperatoriu Smerke arijonizma Pasisake uz sventuju garbinima iskele Sv Petro kulta Pakrikstijo Sv Jeronima pavede jam pataisyti liturgijoje vartotus Biblijos lotyniskus tekstus Naujajį Testamenta ir Psalmyna Restauravo katakombas popieziu kripta tvarke kankiniu kapus sukure jiems epitafiju Romos kataliku baznycios vadovaiPirmtakas Popiezius Popiezius Sventasis Damasas I 366 384 Įpedinis PopieziusSaltiniaiSarasas Popieziai Kataliku enciklopedija angl The Catholic Encyclopedia Damasas I Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 438 psl Catholic Encyclopedia Volume IV New York 1908 Robert Appleton Company Nihil obstat 1908 Remy Lafort S T D Censor Imprimatur Cardinale John Murphy Farley Arcivescovo di New York O Marucchi Il primato di papa Damaso nella storia della sua famiglia Roma 1905 A Saba C Castiglioni Storia dei papi Torino 1939 C Marcora Storia dei papi Milano 1972 Ammiano Marcellino Res gestae Milano 1984