Dakija (Romos provincija)

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Dakija (lot. Provincia Dacia, gr. επαρχία της Δακίας = Eparchia tes Dakias) – buvo Romos imperijos provincija, 106 m. sukurta vakarinėje Dakijos regiono dalyje. Ji ribojosi su Panonija (vakaruose), Žemutine Mezija (rytuose) ir Aukštutine Mezija (pietuose). Ji buvo dabartinės Rumunijos teritorijoje. Kad atskirti nuo kitų Dakija vadintų Romos provincijų, ji dar vadinta Trajano Dakija (lot. Dacia Traiana) arba Laimingąja Dakija (lot. Dacia Felix).

Dakija lot. DACIA
106 – 271 →
Valstybė	Romos imperija
Administracinis centras

Raida

Romos Dakijos provincija (melsva) 106–271 m.

Kai romėnai nukariavo Dakiją, vakarinėje jos dalyje įkurta Dakijos provincija. Rytinė istorinės Dakijos dalis liko už Romos imperijos ribų. Formaliai ji buvo priskirta Žemutinės Mezijos provincijai, tačiau de facto buvo nekontroliuojama, ir čia gyveno . Vėliau čia migravo skitai .

Romėnų kontroliuojamoje Dakijos dalyje prasidėjo krašto romanizacija. Dakai palaipsniui pradėjo kalbėti liaudies lotynų kalbos, iš kurios atsirado rumunų kalba. Įkurti romėniški miestai , Drobeta, Apulumas, , Napoka, Potaisa, , ir kt. Viena iš hipotezių teigia, kad po šalies pavergimo dalis dakų pasitraukė iš Dakijos ir išsikėlė į dabartinę Albaniją. Taigi šiuolaikiniai albanai būtų tiesioginiai dakų palikuonys išlaikę senąją dakų kalbą. Šią versiją patvirtina nemažas substratinis albanų žodžių sluoksnis rumunų kalboje.

119 m. Dakijos provincija buvo padalinta į dvi dalis: Aukštutinę Dakiją (Dacia Superior) ir Žemutinę Dakiją (Dacia Inferior), kuri vėliau pervardinta Malvos Dakija (Dacia Malvensis). 124 ar 158 m. Aukštutinė Dakija buvo padalinta dar į dvi provincijas: Apulijos Dakiją (Dacia Apulensis) and Porolisumo Dakija (Dacia Porolissensis). Tokiu būdu atsirado trys atskiros provincijos, kurios buvo vadinamos Trys Dakijos. Šis padalinimas truko neilgai, nes per Markomanų karus (166-180) jos vėl apjungtos.

Pakitus jėgų santykiui regione ir germanų bei keltų gentims sudarius sąjungą prieš Romos imperiją, Dakijos provincijai nuolat grėsė išorinių tautų antpuoliai. Tarp tų genčių ypač pasižymėjo gotai iš pat pradžių puldinėję Dakijos provinciją. 275 m. jie atėmė Dakiją iš Romos imperijos: imperatorius Aurelianas atsitraukė, Romos kariai apleido provinciją, o jos piliečiai persikėlė į Žemutinę Meziją, kur jiems įkurta atskira provincija - Aureliano Dakija. Atkurtoje karalystėje per santuokas pradėjo dominuoti gotų aristokratai ir Dakija buvo prijungta prie didelės gotų imperijos.