Dūriai

Dūriai
Vieta	Molėtų raj.,  Lietuva
Plotas	2,782 km²
Kranto linijos ilgis	18,13 km
Kilmė	Ledyninis
Vidutinis gylis	4,0 m
Didžiausias gylis	23 m
Įteka	Inketro upelis, Ilgė, 9 bevardžiai upeliai
Išteka
Dūriai
Koordinatės	55°15′11″ š. pl. 25°23′51″ r. ilg. / 55.25306°š. pl. 25.39750°r. ilg. / 55.25306; 25.39750

Dūriai – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, Šventosios baseine, apie 2 km į šiaurės vakarus nuo Molėtų.

Plotas 278,2 ha. Ilgis iš vakarų į rytus 5,06 km, didžiausias plotis 1,6 km. Paviršiaus altitudė 146,6 m. Didžiausias gylis 23 m vakarinėje dalyje, vidutinis gylis 4 m. Vakarinėje dalyje yra 0,18 ha salelė.

Kranto linija labai vingiuota, daug įlankų, sąsmaukų, jos ilgis 18,13 km. Krantai daugiausia žemi, pelkėti, kiek aukštesni šiaurinės dalies. Atabradas smėlingas, pietuose po smėliu yra durpių, giliau – dumblas, sapropelis. Ežerą supa nedideli Šilelio, Girelės, Rago, Kumpagirio miškeliai, plyti pievos ir dirbami laukai, auga sodas.

Įteka keletas upelių, pietuose išteka į Promislavo ežerą (Siesarties upės baseinas). Pratakumas 78 %. Vandens skaidrumas vasarą 2,4–3,2 m.

Dūrių ežere sugaunama 13 žuvų rūšių: lydekų, karšių, lynų, kuojų, karosų, meknių, raudžių, plakių, ešerių, vėgėlių, aukšlių, pūgžlių, kirtiklių.

Prie ežero yra ir Kampų piliakalnis (Jūrkampis), bei Kampų, Pakubėtiškių I, Ažubalių, Kairionių, Pečiulių, Bimbirių, Antadūrės ir Levaniškių kaimai. Veikia 6 kaimo turizmo sodybos. Vakarine pakrante eina kelias  119  Molėtai–Anykščiai , rytine –    Stacijava–Skudutiškis–Kaniūkai .

Ežerėvardis Dūriaĩ kildinamas iš žodžių dura, dūra, duras („baslys su geležiniu galu, peikena, įrankis lenktais ašmenimis kubilui skobti“), galbūt pavadintas pagal formos panašumą.

Šaltiniai

1. Dūriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 471
2. Dūriai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 217 psl.
3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 97–98