Ciskodas

Ciskodas (latv. Ciskādi; latg. Cyskods) – gyvenvietė Latvijoje, Rėzeknės savivaldybėje, , 12 km į pietvakarius nuo Rėzeknės. Yra mūrinė katalikų bažnyčia, statyta 1900 m., medinė cerkvė.

Ciskodas latv. Ciskādi
Ciskodo Šv. Jono Krikštytojo katalikų bažnyčia
Ciskodas 56°27′02″ š. pl. 27°03′05″ r. ilg. / 56.45056°š. pl. 27.05139°r. ilg. / 56.45056; 27.05139 (Ciskodas)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Latvija
Istorinis regionas	Latgala
Savivaldybė	Rezeknės savivaldybė
Valsčius
Gyventojų (2004)	244
Kirčiavimas	Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Cìskodas Kilmininkas: Cìskodo Naudininkas: Cìskodui Galininkas: Cìskodą Įnagininkas: Cìskodu Vietininkas: Cìskode

Istorija

Kaimas minimas nuo 1593 m. Iki 1772 m. priklausė Abiejų Tautų Respublikai.

Lietuvių kalba

Krašte nuo seno gyventa lietuvių, jie save vadino lietuvininkais. Tai toliausiai į šiaurę nuo Lietuvos nutolusi lietuvių kalbos sala. Vietos lietuviai kalba rytų aukštaičių vilniškių tarme, iš dalies dzūkuoja. Šnektą 1911 m. nagrinėjo kalbininkai Kazimieras Būga ir Eduardas Volteris, 1925 m. – Petras Būtėnas, 1977 m. Kazimieras Garšva. K. Būga manė, kad lietuviai čia įsikūrė XII a.–XVI a. Daugiau jų atsikėlė XVII a., tai rodo daugybė lietuvių kilmės vietovardžių, pavardžių. Lietuviškuose , , kaimuose po 1666 m. įsikūrė sentikiai rusai.

Daugiausia lietuvių būta palei kelią Daugpilis-Rezeknė – pleištas --Malinovka. 1851 m. Ciskodo parapijos 9 kaimų (, , , , ir kt.) 64 sodybose gyveno iki 400 lietuvių. 1977 m. lietuviškai kalbėjo 10, 1986 m. – du seniausi parapijiečiai.

Šaltiniai

1. Kazimieras Garšva. Ciskodas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 143 psl.