Christburgo mūšis

Christburgo mūšis arba Kristapilės mušis – mūšis, įvykęs Pamedėje 1271 m., per Didijį prūsų sukilimą (1260–1274 m.), tarp Vokiečių ordino ir prūsų karių.

Prūsijos gentys XIII a.

Istorija

Bartų vado Divonio Lokio ir pagudėnų vado Linkaus raiteliai bei pėstininkai įsiveržė į ir ją nusiaubė. Po to apsiautė . Kai apgultiesiems į pagalbą netikėtai atvyko dviejų gretimų pilių riteriai, kautynėse, pasak kronikininko Petro Dusburgiečio, žuvo daug prūsų, tarp jų pėstininkų vadas Koltis. Tuomet sukilėliai ant kranto įsirengė įtvirtintą stovyklą. Netrukus persikėlę per upę patys ties Pagansčių kaimu užklupo nepasirengusius kautis kryžiuočius ir juos sumušė. Žuvo 12 riterių ir iki 500 karių. Bėgančiuosius persekiojo iki Christburgo, vėl puolė pilį, sugriovė papilį bei įtvirtinimus. Pačios pilies, kurioje buvo likę tik 3 riteriai su tarnais, raiti sukilėliai neužėmė dėl pamedėno Sireno, Vokiečių ordino tarno, ryžtingų veiksmų, kuris spėjo uždaryti pilies vartus. Po mūšio Divonis Lokys su daugeliu karių vėl nusiaubė Christburgo ir Marienburgo apylinkes. Christburgo mūšis – vienas svarbiausių sukilimo mūšių.

Šaltiniai

1. Algirdas Matulevičius. Christburgo mūšis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 98 psl.