Chosė Marti

José Martí
Gimė	1853 m. sausio 28 d. Havana, , Ispanijos imperija
Mirė	1895 m. gegužės 19 d. (42 metai) , Kubos generalkapitonystė, Ispanijos imperija
Literatūros judėjimas	modernizmas
Sutuoktinis	Karmen Sajyas Basan Idalgo
Įtaka	Gabriela Mistral

Chosė Chulianas Marti Peresas (José Julián Martí Pérez, 1853 m. sausio 28 d. – 1895 m. gegužės 19 d.) – Kubos nacionalinio išsivadavimo veikėjas, poetas, filosofas, eseistas, žurnalistas, vertėjas, profesorius ir leidėjas. Laikomas Kubos nacionaliniu didvyriu, „Kubos nepriklausomybės apaštalu“ dėl vaidmens kovoje prieš Ispanijos imperiją už Kubos nepriklausomybę. Jis taip pat buvo svarbi figūra. Buvo labai politiškai aktyvus, laikomas svarbiu filosofu bei politikos teoretiku. Nuo paauglystės jis paskyrė savo gyvenimą laisvės idėjoms, Kubos politinei nepriklausomybei ir intelektualinei visų ispanakalbių amerikiečių nepriklausomybei propaguoti. Jo žūtis stipriai paveikė tiek kubiečių revoliucionierius, tiek tuos, o šie iki tol nebuvo įsitraukę į maištą.

Gimė Havanoje, Ispanijos imperijoje. Marti įsitraukė į politinį aktyvizmą dar ankstyvame amžiuje. Daug keliavo po Ispaniją, Lotynų Ameriką ir JAV, ten kėlė sąmoningumą Kubos nepriklausomybės klausimu. Kubiečių emigrantų bendruomenių vienijimas, ypač Floridoje, buvo reikšmingas prieš Ispaniją sėkmei. Jis buvo pagrindinis veikėjas, planavęs ir vykdęs šį karą, taip pat ir jos ideologijos kūrėjas. Žuvo 1895 m. gegužės 19 d. Dos Rios mūšio metu. Marti laikomas vienu didžiausių amžių sandūros Lotynų Amerikos intelektualų. Rašė eilėraščius, esė, laiškus, paskaitas, romanus ir .

Taip pat rašė į daugelį Lotynų Amerikos ir JAV laikraščių, pats įsteigė kelis. Jo laikraštis Patria buvo svarbi jo kampanijos už Kubos nepriklausomybę priemonė. Po 1959 m. Kubos revoliucijos Marti ideologija tapo milžiniška Kubos politikos varomąja jėga. Jis taip pat laikomas Kubos „kankiniu“.

Kūryba

Paulos gatvė 41 Havanoje, namas, kuriame gimė José Martí

Lyriškiems prozos ir poezijos kūriniams būdingi tėvynės meilės, gamtos, laisvės ir nepriklausomybės motyvai. ir demokratijos motyvai būdingi visiems jo kūriniams. Marti kūryba stipriai paveikė Nikaragvos poetą ir Čilės poetę Gabrielą Mistral.

Parašė eilėraščių (rinkiniai „Ismaeliljas“ (Ismaelillo, 1882 m.), „Paprastos eilės“ (Versos sencillos, 1891 m.), „Laisvosios eilės“ (Versos libres, išleista 1913 m.), sentimentalų romaną „Pražūtinga draugystė“ (Amistad funesta, 1885 m.), pjeses „Svetimautoja“ (Adúltera, 1874 m.), „Už meilę mokama meile“ (Amor con amor se paga, 1875 m.) Po jo mirties daugelis jo eilių iš rinkinio „Paprastos eilės“ (Versos Sencillos) buvo pritaikyti dainai „“, tapusiai žymia Kubą reprezantuojančia daina. Išleido publicistikos rinkinius „Katorgiškas kalėjimas Kuboje“ (El presidio político en Cuba, 1871 m.), „Ispanijos Respublika ir Kubos revoliucija“ (La República española ante la revoliución cubana 1873 m.), „Mūsų Amerika“ (Nuestra América, 1891 m.), straipsniuose rėmė demokratinę santvarką, Lotynų Amerikos šalių solidarumą ir švietimo plėtrą.

Lietuvių kalba Marti poezijos išleista meilės lyrikos rinkinyje „Ji spindi žavesiu slaptu…“ (2000 m.)

Šaltiniai

1. . www.historyofcuba.com. Suarchyvuotas originalas 2022-05-21. Nuoroda tikrinta 2019-07-22.
2. Hudson, Michael (2000-01-15). „Speech to the Communist Party of Cuba“. Nuoroda tikrinta 2015-08-05.
3. Mace, Elisabeth. „The economic thinking of Jose Marti: Legacy foundation for the integration of America“. Suarchyvuotas originalas 2015-09-08. Nuoroda tikrinta 2015-08-05.
4. „José Martí Bust on Cuba's Highest Peak“.
5. Garganigo, John F. Huellas de las literaturas hispanoamericanas Upper Saddle River: Prentice Hall, 1997. 272 psl.
6. . José Martí (VLE)