Choroščas

Chòroščius (lenk. Choroszcz) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, prie Horodniankos upės. Valsčiaus centras. Priklauso Balstogės aglomeracijai, sujungtas su Balstoge miesto autobusų maršrutais. Choroščiaus paribiu eina Via Baltica DW651 kelias. Netoli nuo miesto yra įsikūręs Narevo nacionalinis parkas.

Choroščius lenk. Choroszcz
Šv. Jono Krikštyojo ir Šv. Stepono bažnyčia
Choroščius 53°08′35″ š. pl. 22°59′08″ r. ilg. / 53.14306°š. pl. 22.98556°r. ilg. / 53.14306; 22.98556 (Choroščius)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Balstogės apskritis
Valsčius	Choroščiaus valsčius
Gyventojų (2008)	5 469
Plotas	16,79 km²
Tankumas (2008)	326 žm./km²
Pašto kodas	PL 16-070

Istorija

Tai yra viena iš seniausių gyvenviečių Palenkės regione. Pirmieji žmonės čia apsigyveno dar mezolito laikotarpiu. Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII–XIV a. iki 1513 m. priklausė LDK Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.1459 m. įkurta Choroščiaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Stepono parapija. XV a. pabaigoje gyvenvietė atiteko bajorui Jonui Ivanui Chodkevičiui. 1507 m. Ldk Žygimantas Senasis suteikė gyvenvietei miesto teises. Tais pačiais metais buvo įkurta Choroščiaus Dievo Motinos parapija. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. XVI a. miestas pradėjo sparčiai augti. XVI a. mieste apsigyveno pirmieji žydai. XVI a. pabaigoje mieste buvo 200 namų ir 1200 gyventojų. 1654 m. trakų vaivada pakvietė į miestą dominikonų ordino vienuolius. XVII a. mieste siautė maro epidemijos, gaisrai ir kariniai konfliktai. 1683 m. sudegė didelis dalis miesto pastatų. 1709 m. mieste apsigyveno didysis karūnos etmonas Janas Klemensas Branickis, kuris mieste pasistatė rūmus bei finansavo bažnyčios ir cerkvės statybas. Pagal Branickių šeimos herbą sukurtas ir Choroščiaus miesto herbas. 1753-1756 m. pastatyta Choroščiaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Stepono bažnyčia. XVIII a. pabaigoje mieste buvo 15 bravorų. Po etmono mirties rūmai atiteko Izabelai Poniatovskai. XVIII a. buvo įkurtos Choroščiaus žydų kapinės. XVIII a. pabaigoje mieste gyveno 584 žmonės, iš kurių 156 žydai, taip pat buvo 122 namai ir 4 pagrindinės gatvės.

Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807-1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842–1914 m. Gardino gubernijai. 1840 m. pastatyta milo gamykla. 1886 m. mieste gyveno 1512 žmonės, iš kurių 765 buvo ne lenkų tautybės. Buvo 300 katalikų, 200 evangelikų ir 200 stačiatikių. 1878 m. pastatyta Choroščiaus Dievo Motinos cerkvė. XX a. pabaigoje buvo Balstogės apskrities miestelis.

Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. Prieš I pasaulinį karą mieste gyveno apie 5,000 žmonių, iš kurių po karo liko tik 2,405 žmonės. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1930 m. pastatyta psichiatrijos ligoninė. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Balstogės rajonui. 1941–1945 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai. 1941 m. šalia esančiame Novosiulkų miške buvo nužudyti 464 miesto gyventojai. Iš viso per karą šiame miške buvo nužudyta apie 4000 žmonių. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. Per karą buvo sugriauti Choroščiaus Branickių rūmai, kurie vėliau buvo atstatyti ir kuriuose šiuo metu veikia . 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Galerija

• Branickių rūmai
• Dievo Motinos cerkvė
• Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Stepono bažnyčia
• Kultūros namai

Šaltiniai

1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
2. http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65 2012-04-23 iš Wayback Machine projekto.
3. http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
4. http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.
5. http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
6. Choroszcza. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 632 psl. (lenk.)

Nuorodos

• Miesto laikraščio tinklalapis (lenk.)
• Kultūros namų tinklalapis (lenk.)
• Choroščo "Lambados" futbolo klubo tinklalapis (lenk.)
• Miesto žydų istorija (lenk.) 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
• Choroščo rūmų interjero muziejaus tinklalapis (lenk.)