Centrinės vokiečių tarmės

Centrinės vokiečių tarmės Mitteldeutsch
Kalbama	vakarų ir vidurio Vokietijoje, pietryčių Nyderlanduose, rytų Belgijoje, Liuksemburge, šiaurės rytų Prancūzijoje
Kilmė	Indoeuropiečių kalbos germanų vakarų germanų vokiečių aukštaičių centrinės vokiečių
Geografinis paplitimas

Centrinės vokiečių tarmės (vok. mitteldeutsche Dialekte, mitteldeutsche Mundarten, Mitteldeutsch) – vokiečių aukštaičių tarmių grupė, kuria kalbama nuo Reino krašto vakaruose iki .

Centrinės vokiečių tarmės yra skirstomos į du pogrupius – vakarų centrines vokiečių tarmes ir .

Šiomis tarmėmis kalbama regione, kurį nuo šiaurės Vokietijos (vokiečių žemaičių / tarmių) skiria izoglosa, o nuo () – .

Centrinėmis vokiečių tarmėmis kalbama didžiausiuose ir svarbiausiuose Vokietijos miestuose, pavyzdžiui, sostinėje Berlyne, buvusioje Vakarų Vokietijos sostinėje Bonoje, Kelne, Diuseldorfe, Leipcige, Dresdene ir pagrindiniame Vokietijos finansų centre Frankfurte.

Geografinė centrinių vokiečių tarmių teritorija atitinka geologinį regioną, besitęsiantį nuo šiaurės Vokietijos žemumos iki pietų Vokietijoje esančių kalvų, ir apima Saro krašto, Reino krašto-Pfalco, Heseno, Tiuringijos ir Saksonijos žemes.

Rytų centrinės vokiečių tarmės yra artimiausios bendrinei vokiečių kalbai lyginant su kitomis vokiečių tarmėmis. Šiuolaikinė bendrinė vokiečių kalba iš tikrųjų išsivystė iš šio regiono žodyno ir rašybos, tačiau kai kurios tarimo ypatybės kilo iš vokiečių kalbos.

Klasifikacija

• Vakarų centrinės vokiečių tarmės (vok. Westmitteldeutsch), priklausančios Frankonijos tarmių grupei:
  • Vidurio Frankonijos tarmės (vok. Mittelfränkisch):
    • Ripuarų tarmės (vok. Ripuarisch)
    • Mozelio frankų tarmės (vok. Moselfränkisch):
      • Liuksemburgiečių kalba (vok. Luxemburgisch)
      • (vok. Riograndenser Hunsrückisch)
  • (vok. Rheinfränkisch):
    • Pfalco vokiečių tarmė (vok. Pfälzisch)
    • (vok. Lothringisch), kuria kalbama Lotaringijoje
    • (vok. Hessisch):
      • Šiaurės Heseno tarmė (vok. Nordhessisch)
      • Vidurio Heseno tarmė (vok. Mittelhessisch)
      • Rytų Heseno tarmė (vok. Osthessisch)
      • Pietų Heseno tarmė (vok. Südhessisch)
• (vok. Ostmitteldeutsch):
  • (vok. Thüringisch)
  • (vok. Obersächsisch)
  • (vok. Erzgebirgisch)
  • Šiaurės aukštutinės Saksonijos tarmė (vok. Nordobersächsisch)
  • Lužitėnų tarmė (vok. Lausitzisch)
  • Rytų centrinės vokiečių tarmės, vartojamos :
    • (vok. Schlesisch), nykstanti
    • (vok. Hochpreußisch), nykstanti

Nuorodos

• Puslapis „Glottolog“ svetainėje

Šaltiniai

1. Besch, Werner; Wolf, Norbert Richard (2009). Geschichte der deutschen Sprache. Berlin: Erich Schmidt. p. 227. ISBN .