Cechanovecas

Cechanòvecas (lenk. Ciechanowiec) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Cechanoveco valsčiuje, Mazovijos Vysokio apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Per miestą teka Nužeco upė, kuri dalina miestą į dvi dalis. Mieste įsikūręs Cechanoveco dekanatas. Miestui priklauso Cechanovčiko kaimas. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. DW690, vaivadijos kelias Nr. DW681 ir vaivadijos kelias Nr. DW694.

Cechanovecas lenk. Ciechanowiec
Cechanoveco Kristaus Dangun Žengimo cerkvė
Cechanovecas 52°40′44″š. pl. 22°29′56″r. ilg. / 52.679°š. pl. 22.499°r. ilg. / 52.679; 22.499 (Cechanovecas)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Mazovijos Vysokio apskritis
Valsčius	Cechanoveco valsčius
Gyventojų (2009)	4 946
Plotas	26,01 km²
Tankumas (2009)	190 žm./km²
Pašto kodas	PL 18-230
Tinklalapis	www.ciechanowiec.pl/

Žemės ūkio muziejus

Istorija

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. 1429 m. Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas Didysis gyvenvietei suteikė Magdeburgo teises ir Cechanoveco miesto herbą. 1446 m. įkurta . XVI a. gyvenvietė priklausė Kiškų šeimai. XVI a. Trakų kaštelionas Petras Kiška dešinėje Nužeco upės pusėje pasistatė sau pilį. XVI a. įkurta . Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. XVII a. įkurtos Cechanoveco Seniausios žydų kapinės. 1617-1642 m. Mikalojus Kiška II sutvirtino pilies gynybines sienas. Pilis buvo sugriauta Švedų tvano metu. 1736-1739 m. pastatyta Šv. Trejybės bažnyčia. XIX a. įkurtos Cechanoveco Senosios žydų kapinės.

Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Dešinioji miesto dalis 1807-1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui, 1816-1837 m. Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 1837-1866 m. Augustavo gubernijai, 1867-1914 m. Lomžos gubernijai. Kairioji miesto dalis 1807-1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842-1914 m. Gardino gubernijai. 1870 m. iš gyvenvietės buvo atimtos miesto teisės. 1884 m. pastatyta Cechanoveco Kristaus Dangun Žengimo cerkvė. XIX a. pabaigoje pastatyta Cechanoveco sinagoga. Tuo metu miestelis priklausė Mazovijos apskrities Kliukovo valsčiui, vėliau buvo Skužeco valsčiuje.

Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. Po I pasaulinio karo 55 % miesto gyventojų buvo žydai. 1921 m. mieste buvo 573 namai ir 5,579 gyventojai, iš kurių 2,301 vyras ir 2,648 moterys. 2522 žydai, 2389 lenkai, 22 vokiečiai, 11 gudų ir 3 rusai. Iki II pasaulinio karo mieste veikė Cechanoveco Naujosios žydų kapinės. 1938 m. buvo sujungtos kairioji ir dešinioji miesto dalys į vieną bendrą miestą. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Cechanoveco rajonui. 1941-1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945-1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1962 m. įkurtas Cechanoveco žemės ūkio muziejus. 1998 m. birželio 29 d. įkurta Cechanoveco Fatimos Marijos Dangun Žengimo parapija.

Gyventojai

Miesto gyventojų skaičiaus raida nuo 1580 metų:

Galerija

• Žemės ūkio muziejus
• Jono Nepomuko skulptūra
• Miesto tvenkinys
• Žydų kapinės
• 1942 m. nužudytų miesto gyventojų kapinės

Tarptautinis bendradarbiavimas

• Dotnuva, Lietuva;
• , Vokietija.

Šaltiniai

1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
2. Ciechanowiec. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 677 psl. (lenk.)

• Oficialus miesto tinklalapis (lenk.)
• Neoficialus miesto tinklalapis (lenk.) 2012-06-05 iš Wayback Machine projekto.
• Miesto vaizdinė medžiaga (lenk.) 2014-04-29 iš Wayback Machine projekto.
• Miesto žydų istorija (lenk.) 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra

• Leszek Kajzer "Leksykon Zamków w Polsce" wyd. Arkady, Warszawa 2001, s.132
• N. D. Tomaszewski, Historia Ciechanowca do roku 1947, Ciechanowiec 2008, strony: 80, 92, 137, 211, 349, 352
• L. Butlewski, Żydzi w Ciechanowcu w XVIII–XIX wieku. Część 1