Budriai (Skuodas)

Budriai
Aukuro akmuo Margių miške
Budriai
56°12′07″š. pl. 21°30′36″r. ilg. / 56.202°š. pl. 21.510°r. ilg. / 56.202; 21.510 (Budriai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija	Skuodo seniūnija
Gyventojų (2021)	7
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) Vardininkas: Budriaĩ Kilmininkas: Budrių̃

Budriai – kaimas vakarinėje Skuodo rajono savivaldybės dalyje, 7 km į pietus nuo Skuodo ir 5 km į šiaurės vakarus nuo Mosėdžio, dešiniajame Erlos krante.

Geografija

Vakaruose kaimą juosia Erla (Kernų tvenkinys), šiaurėje – dešinysis jos intakas Užupis, rytuose – Margių miškas. Į vakarus plyti Šakalių, į šiaurę – Kernų, į šiaurės rytus – Gaubių, į rytus – Tauzų ir Simaičių kaimų laukai. Pietiniu pakraščiu praeina kelias Bobiliškės–Šakaliai, skiriantis Budrius nuo Kusų kaimo laukų, o per kaimo vidurį nutiestas kelias, vedantis pro Puotkalius į Skuodą.

Istorija

Aptinkami akmens dirbiniai (kirveliai, trintuvėlis) liudija, kad pirmieji gyventojai kaimo žemėje pasirodė I tūkstantmetyje pr. m. e. Vėlesnės epochos, I tūkstantmečio antros pusės – II tūkstantmečio pirmos pusės gyventojus mena dubenuotas akmuo ir senieji laukai su akmenų krūsnimis ir aptvarais.

Budrių kaimas susiformavo XVI a. Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Budrys daugiskaitinės formos.

Koplytėlė Šopų sodyboje

Priklausė Mosėdžio dvarui ir Mosėdžio parapijai.

1640 m. Mosėdžio parapijos inventorinėje knygoje Budrių kaime paminėti 3 valakai dirbamos žemės ir šie žemdirbiai: Simonas Budrys (Symon Budraitys), Ambraziejus Simaitis (Ambrozey Szymaitys) ir Kristupas Kinčius (Krysztoph Kinszaitys).

1846 m. buvo 5 dūmai,1856 m. – 9 sodybos.

XIX a. bendro naudojimo žemių šiauriniame ir rytiniame pakraštyje susiformavo kelių vienkieminių sodybų užusienis, priklausęs Budrių kaimo bendruomenei. 1871 m. 28 kaimo ir užusienio valstiečiai valdė 226 rėžius žemės, už kurią atlikinėjo Mosėdžio dvare atodirbio prievolę.

XIX a. antroje pusėje kaime gyveno liaudies menininkai broliai Palubinskai, gaminę medines šventųjų skulptūrėles koplytėlėms ir bažnyčioms. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje į carinę armiją buvo mobilizuoti 4 kaimo vyrai, iš kurių 1 žuvo. Kiti pateko į vokiečių nelaisvę, iš kurios po karo grįžo namo.

1919 m. įkurta Budrių seniūnija, 1921–1926 m. veikė pradinė mokykla. Joje mokytojavo Magdalena Budraitė, kasmet mokėsi iki 32 vaikų, o baigė – 42 mokiniai.

1923 m. buvo 14,1935 m. – 20 ūkių, kurių dydis siekė nuo 17 iki 46 ha. Stambiausi ūkininkai – Simonas Karevičius (46 ha), Antanas Šakinis (42 ha), Jonas Šikšnius ir Pranas Jablonskis (po 31,5 ha).

1940 ir 1944 m. Budrių seniūnija pertvarkyta į apylinkę (panaikinta 1954 m.). 1944 m. į Vakarus pasitraukė broliai Juozas ir Kazimieras Narvilai, tarnavę Lietuvos policijoje. Pokariu P. Narvilo miške buvo įrengti Kardo rinktinės Skirmanto kuopos būrio bunkeriai, o dar viena slėptuvė veikė V. Rimos sodyboje. Joje laikėsi Jono Eidėjaus (kilęs iš Būdviečių, žuvo 1952 m.) 6 kovotojų būrys (tame tarpe Antanas Žiemelis iš Virbalų k.). Slėptuvę saugumiečiams susekus, Valius Rimas 1948 m. buvo nuteistas ir mirė lageryje, o žmona Stasė Rimienė su 4 vaikais ištremta į Sibirą. 10 metų lageriuose praleido partizanų ryšininkė Uršulė Šikšniūtė-Markauskienė.

Sovietmečio melioracija kaimą sunaikino. 2011 m. buvo 2 sodybos, iš kurių viena negyvenama.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915 m.	Mosėdžio seniūnija, Mosėdžio valsčius, Telšių apskritis
1915–1918 m.	Mosėdžio seniūnija, Mosėdžio valsčius, Kretingos apskritis
1919–1940 m.	Budrių seniūnija, Mosėdžio valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941 m.	Budrių apylinkė, Mosėdžio valsčius, Kretingos apskritis
1941–1944 m.	Budrių seniūnija, Mosėdžio valsčius, Kretingos apskritis
1944–1950 m.	Budrių apylinkė, Mosėdžio valsčius, Kretingos apskritis
1950–1954 m.	Budrių apylinkė, Skuodo rajonas
1954–1977 m.	Daukšių apylinkė, Skuodo rajonas
1977–1995 m.	Skuodo apylinkė, Skuodo rajonas
1995–2009 m.	Mosėdžio seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m.	, Mosėdžio seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.
44	105	70	54	24	6	5	7	7
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Simonas Karevičius (1867–1943), ūkininkas, savivaldybininkas;
• Ignas Jablonskis (1911–1991), inžinierius, kraštotyrininkas, Kretingos rajono garbės pilietis, Lietuvos garbės kraštotyrininkas.

Kultūros paveldas

• Budrių akmuo su dubeniu;
• Senieji žemdirbystės laukai (I tūkstantmečio II pusė – XVI a.);
• Koplytėlė (XX a.).

Šaltiniai

1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
2. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637 m. generalinis inventorius. l.245-246.
3. M. Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 144
4. Kauno gubernijos taikos teismo apylinkių ir valsčių sąrašas, parengtas 1870 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 15. – P. 84
5. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 116
6. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
11. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Ignas Jablonskis. Ar sugrįš budriškiai į Budrius. – Gimtinė – 1991, Nr. 8
• Ignas Jablonskis. Budrių kaimas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993

Aplinkinės gyvenvietės
	Kernai		SKUODAS – 9 km Puodkaliai – 4 km Gaubiai
	Šakaliai		Simaičiai Tauzai
	DAUKŠIAI – 2 km	Kusai	Bobiliškės – 3 km MOSĖDIS – 5 km