Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
 | Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais. |
Bostono „Celtics“ (angl. Boston Celtics) – profesionalus krepšinio klubas, įsikūręs Bostone (Masačusetso valstijoje), bei žaidžiantis Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) Rytų konferencijos Atlanto pogrupyje. Komandos savininkas yra Viklifas Grousbekas, ją treniruoja Bradas Stevensas, o krepšinio operacijų prezidentas yra . Nuo įkūrimo 1946-aisiais metais, klubas laimėjo 17 – daugiausiai iš visų NBA komandų kartu su . „Celtics“ labiausiai dominavo nuo 1957 m. iki 1969 m., kai per 13 metų laimėjo 11 čempionatų (iš jų – aštuonis iš eilės – tai ilgiausia iš eilės laimėtų čempionatų serija tarp visų ). Šiuo metu namų rungtynes klubas žaidžia .
| Bostono „Celtics“ | |||
|---|---|---|---|
 | |||
| Konferencija | Rytų | ||
| Divizionas | Atlanto | ||
| Įkurta | 1946 | ||
| Istorija | Bostono „Celtics“ (nuo 1946–ųjų m. iki dabar) | ||
| Arena | |||
| Miestas | Bostonas (Masačusetso valstija) | ||
| Komandos spalvos | Keltų žalia ir balta
| ||
| Savininkas (–ai) | Boston Basketball Partners | ||
| Generalinis direktorius | |||
| Vyriausiasis treneris | |||
| Dukterinė komanda „G“ lygoje | |||
| Čempionų titulai | 18 (, , , , , , , , , , , , , , , , , ) | ||
| Konferencijos nugalėtojų titulai | 11 (1974, 1976, 1981, 1984, 1985, 1986, 1987, 2008, 2010, 2022, 2024) | ||
| Diviziono nugalėtojų titulai | 34 (1957, 1958, 1959, 1960, 1961, 1962, 1963, 1964, 1965, 1972, 1973, 1974, 1975, 1976, 1980, 1981, 1982, 1984, 1985, 1986, 1987, 1988, 1991, 1992, 2005, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2017, 2022, 2023, 2024) | ||
| Įamžinti marškinėlių nr. | 23 (, , 2, 3, 5, 6, , 14, , , 17, , , , , , , , , , 33, 34, , ) | ||
| Oficiali svetainė | celtics.com | ||
| |||
Nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos iki devintojo vidurio „Celtics“ arba dominavo NBA lygoje arba vaidino svarbų vaidmenį . Po to, kai 1986 m. mirė antruoju numeriu NBA naujokų biržoje pašauktas , o 1993 m. – , komanda nuolat smuko – nuo 1996 m. iki 2007 m. į atkrintamąsias varžybas pateko tik keturis kartus. Po įsigijęs Keviną Garnetą ir Rėjų Aleną klubas sugrįžo į aukštumas. 2008-ųjų m. birželio 17-ąją laimėjusi prieš Los Andželo „Lakers“ 4–2 Bostono „Celtics“ komanda iškovojo 17-ąjį NBA čempionų titulą. Keturi eikipos žaidėjai (Bobas Kuzis, Bilas Raselas, ir Laris Berdas), kartu sudėjus, 10 kartų yra pripažinti naudingiausiais lygos žaidėjais (daugiausiai tarp visų NBA komandų).
Komandos istorija
1946 m. – 1956 m.: Dinastijos kūrimas
„Celtics“ klubas įkurtas 1946-aisiais m. kaip (BAA) komanda, o, 1949-ųjų m. rudenį BAA susijungus su Nacionaline krepšinio lyga ir susiformavus Nacionalinei krepšinio asociacijai (NBA), tapo pastarosios nariu. 1950-aisiais m. „Celtics“ tapo pirmąja komanda, pašaukusia afroamerikietį žaidėją ().
Pirmuosius keletą metų „Celtics“ komandai sekėsi sunkiai, tačiau po to buvo pasamdytas treneris Redas Auerbekas. Vienas iš pirmųjų svarbių žaidėjų, prisijungusių prie „Celtics“, buvo Bobas Kuzis, kurį R. Auerbekas iš pradžių pasirinkti atsisakė. Tad B. Kuzis galiausiai atiteko klubui. Pastarajam bankrutavus iš bedarbiais likusių žaidėjų „Celtics“ įsigijo būtent B. Kuzį. Po sezono R. Auerbekas atliko stulbinamus mainus. Jis perdavė nuolatinį Visų žvaigždžių rungtynių dalyvį ir teisę naujokų biržoje pašaukti Sent Luiso „Hawks“ klubui, o mainais gavo „Hawks“ priklausiusį antrąjį šaukimą pirmame naujokų biržos ture. Po derybų su Ročesterio „Royals“ klubu R. Auerbekas pasinaudojo teise ir pašaukė vidurio puolėją iš Bilą Raselą. Treneris taip pat įsigijo Šv. Kryžiaus koledže išskirtinai rungtyniavusį , kuris 1957-aisiais m. tapo NBA metų naujoku. B. Raselas ir T. Hainsonas ypač gerai susižaidė su B. Kuziu – aplink šiuos žaidėjus R. Auerbekas daugiau kaip dešimtmetį vėliau būrė „Celtics“ klubą. B. Raselas, prie komandos prisijungęs 1957-ųjų m. sezono viduryje, nes atstovavo JAV rinktinei, iškart ženkliai prisidėjo gerinant komandą.
1957 m. – 1969 m.: Dinastija
B. Raselas žaidė beveik visose sezono rungtynėse, ir „Celtics“ pateko į , kuriame septynerių varžybų serijoje nugalėjo Sent Luiso „Hawks“ bei iškovojo savo pirmąjį iš 17–os (daugiausiai lygoje) NBA čempionų titulų. 1958–aisiais „Celtics“ vėl nužygiavo iki , kurį šįkart pralaimėjo „Hawks“ komandai šešerių rungtynių serijoje. Tačiau tais metais įsigijęs „Celtics“ klubas pradėjo dinastiją, kuri tęsėsi ilgiau kaip dešimtmetį. 1959–aisiais m. B. Kuziui žaidžiant įžaidėju, B. Raselui – vidurio puolėju, o T. Hainsonui – puolėju „Celtics“, „sausai“ nugalėję Mineapolio „Lakers“ komandą, laimėjo NBA čempionatą. Vis dar treniruojama R. Auerbako „Celtics“ laimėjo dar septynis čempionatus paeiliui – iš viso aštuoni iš eilės laimėti čempionų titulai. Per tuos metus „Celtics“ šešis kartus finalo serijose žaidė prieš „Lakers“ – taip prasidėjo įtempta ir neretai nuožmi konkurencija tarp šių klubų. Finale „Celtics“ su „Lakers“ iš viso susitiko 11 kartų. 1964–aisiais R. Auerbeko vedama „Celtics“ komanda tapo pirmąja, kurios startinę sudėtį sudarė vien afroamerikiečiai. Daugelis pripažįsta, kad nuo 6–o dešimtmečio vidurio iki 8–o dešimtmečio Bostono „Celtics“ buvo viena iš visų laikų geriausių komandų.
Po 1966–ųjų m. čempionato R. Auerbekas paliko trenerio postą, o jį pakeitė žaidžiančiuoju treneriu tapęs B. Raselas. Naujasis treneris taip pat tapo pirmuoju afroamerikiečiu treneriu NBA lygoje. R. Auerbekas komandoje liko kaip generalinis direktorius, šiose pareigose jis buvo iki antros 9-ojo dešimtmečio pusės. Tačiau tais metais nutrūko „Celtics“ komandos laimėtų čempionų titulų serija, kadangi klubas Rytų konferencijos finalo serijoje nusileido Filadelfijos „76ers“ ekipai. Senstanti komanda dar du kartus (1968 m. ir 1969 m.) sugebėjo iškovoti čempionų žiedus, abu kartus ji finaluose nugalėjo „Lakers“. Po 1969-ųjų m. sezono iš komandos pasitraukė B. Raselas, tuo iš esmės baigdamas dominuojančią „Celtics“ dinastiją, kuri per 13 metų iškovojo 11 čempionų titulų. 8-ių iš eilės laimėtų NBA čempionatų serija yra ilgiausia tokia serija visų Jungtinių Valstijų profesionalių sporto šakų istorijoje.
1970 m. – 1978 m.: Dinastijos atgaivinimas
1970-ųjų sezoną „Celtics“ bandė grįžti į pergalių kelią, tačiau šiais metais komanda pirmą kartą nuo sezono (tie metai buvo paskutiniai, kai komandai dar nevadovavo R. Auerbekas) patyrė daugiau pralaimėjimų negu iškovojo pergalių. Tačiau įsigijusi , bei „Celtics“ komanda vėl pradėjo dominuoti. Po pralaimėjimo Rytų konferencijos finale 1972 m. „Celtics“ persigrupavo ir ryžtingai užbaigė 1973-iųjų reguliarųjį sezoną puikiui rezultatu – 68 pergalės ir 14 pralaimėjimų. Tačiau čempionatas baigėsi nusivylimu, kai Konferencijos finale klubą 7–erių rungtynių serijoje įveikė Niujorko „Knicks“. Kitais metais „Celtics“ sugrįžo į atkrintamąsias varžybas, įveikdamas Milvokio „Bucks“ ir iškovodamas 12–ąjį . Po pirmų ketverių rungtynių komandos turėjo po dvi pergales, o, „Celtics“ klubui laimėjus 5–ąsias varžybas Milvokyje, finalo serija grįžo į Bostoną, šio miesto komandai pirmaujant 3–2 bei turint galimybę seriją užbaigti tarp savų sienų. Tačiau 6–ąjį susitikimą laimėjo „Bucks“, kai, iki antro pratęsimo pabaigus likus 3 sekundėms, Karimas Abdul–Džabaras „įsūdė kablį“, o finalo serija vėl iškeliavo į Milvokį. Bet 7–ųjų rungtynių herojumi tapo D. Kauensas, pelnęs 28 taškus, ir padėjęs „Celtics“ komandai susigrąžinti čempionų titulą po penkerių metų pertraukos. 1976 m. klubas laimėjo dar vieną čempionatą, 6–erių rungtynių finalo serijoje nugalėdamas Finikso „Suns“. Ši serija padovanojo vienas iš įspūdingiausių rungtynių per visą NBA istoriją. Serijos rezultatui esant lygiam – 2–2 – 5–osiose varžybose „Boston Garden“ arenoje „Suns“ komanda ilgą laiką atsilikinėjo, tačiau atsitiesė ir išplėšė pratęsimą. Antro pratęsimo pabaigoje metimas apsisukus iš už baudos aikštelės pratęsė rungtynes iki tol dar neregėto trečiojo pratęsimo, kuriame „Celtics“ įrodė savo pranašumą. treniravo tas abi čempionų komandas. Po 1976 m. čempionato ir pasirodymo Bostono „Celtics“ vėl pradėjo atsistatymo etapą.
„Celtics“ pasirinko jauną puolėją iš . Naujokas nežibėjo pirmame sezone, tačiau teikė vilčių. Po , kuriame „Celtics“ iškovojo 32 pergales ir patyrė 50 pralaimėjimų, R. Auerbeko darbas tapo dar sunkesnis, nes komandą paliko rezultatyviausias visų laikų klubo žaidėjas Džonas Havličekas, komandai atidavęs 16 metų.
1979 m. – 1992 m.: L. Berdo metai
„Celtics“ komandai priklausė du iš pirmųjų aštuonių šaukimų . R. Auerbekas, turėdamas tai omenyje, surizikavo ir 6–uoju šaukimu pasirinko trečiakursį () Larį Berdą, nors ir žinojo, kad krepšininkas nuspręs pasilikti koledže paskutiniams savo mokymosi metams. „Celtics“ išlaikė teises į žaidėją vieneriems metams (taisyklė, leidusi tai padaryti, vėliau buvo pakeista), o R. Auerbekas manė, kad L. Berdo potencialas yra vertas laukimo. Treneris taip pat tikėjosi, jog, pasibaigus koledžo sezonui, „Celtics“ turės puikią galimybę su žaidėju pasirašyti sutartį. Jis buvo teisus – L. Berdas prisijungė iškart po to, kai nuvedė savo komandą iki NCAA finalo, kuriame pralaimėjo komandai, vedamai Medžiko Džonsono.
Kita svarbi istorija „Celtics“ klubo sezone buvo konfliktas tarp R. Auerbeko ir naujojo savininko . Nesutarimai beveik privedė prie to, kad treneris atsistatydintų iš generalinio direktoriaus pareigų ir pereitų į Niujorko „Knicks“ komandą. Visuomenė tvirtai palaikė R. Auerbeką, tad Dž. Braunas nusprendė geriau parduoti komandą, negu patirti miesto įtūžį dėl konflikto su treneriu. Per trumpą valdymo laikotarpį Dž. Braunas atliko mainus, per kuriuos gavo , kurio R. Auerbekas nepakentė. Taip buvo suformuotas komandos branduolys. Tą sezoną „Celtics“ sekėsi nekaip – žaisdami be L. Berdo jie iškovojo 29 pergales bei patyrė 53 nesėkmes. Naujokams , , ir nepavyko atvesti komandos į pergalių kelią.
, praėjus metams po pašaukimo, „Celtics“ komandoje debiutavo L. Berdas. Klubą perėmus naujam savininkui, R. Auerbekas atliko keletą mainų, padėjusių komandą sugrąžinti į lyderių gretas. Treneris iškeitė nepatenkintą B. Makedu, buvusį rezultatyviausią lygos žaidėją, į Detroito „Pistons“ komandoje žaidusį gynybos specialistą bei du šaukimus pirmajame rate. Be to, iš jis paėmė įžaidėją . M. L. Karas, T. Arčibaldas, Dž. Hendersonas ir Ch. Fordas sudarė gana neblogą unikalaus meistriškumo gynėjų grandį, kuri puikiai derėjo su priekine linija, sudaryta iš talentigųjų D. Kauenso, S. Maksvelo bei L. Berdo, kuris vėliau tapo . „Celtics“ reguliarųjį sezoną baigė turėdama 32 pergalėmis daugiau nei ankstesniame sezone (tuo metu tai buvo didžiausias sezono pokytis NBA istorijoje). Komanda iškovojo 61–ą pergalę ir pralaimėjo 21–ą kartą, tačiau Rytų konferencijos finale nusileido Filadelfijos „76ers“ klubui.
Po sezono R. Auerbekas atliko bene vienapusiškiausius mainus per visą NBA istoriją. Treneris visada buvo mėgėjas atsargoje turėti keletą šaukimų naujokų biržoje, tad net ir po sėkmingo 1979–80 m. sezono „Celtics“ klubui priklausė pirmasis ir tryliktasis šaukimai , likę po mainų su Detroito „Pistons“. R. Auerbekas bemat įžvelgė galimybę pagerinti komandą: už šiuos du šaukimus Oklendo „Golden State Warriors“ atidavė vidurio puolėją ir 3–iąjį šaukimą pirmajame naujokų biržos rate. Juo R. Auerbekas pasirinko sunkųjį krašto puolėją iš Minesotos universiteto . Šie trys būsimi Šlovės muziejaus nariai sudarė branduolį, leidusį „Celtics“ tapti dominuojančia komanda NBA lygoje.
Nepaisant to, kad dar treniruočių stovyklos pabaigoje karjerą baigė vidurio puolėjas , „Celtics“, treniruojama , baigė su 62 pergalėmis ir 20 pralaimėjimų. Rytų konferencijos finale komanda vėl susigrūmė su „76ers“ klubu. Iš pradžių „Celtics“ serijoje atsiliko 1–3, tačiau atsitiesė ir laimėjo klasiškas 7–ąsias rungtynes, rezultatu 91–90. Finalo serijoje komanda įveikė Hiustono „Rockets“ ir iškovojo 1981 m. NBA čempionų titulą – praėjus vos dvejiems metams po L. Berdo pašaukimo. S. Maksvelas buvo pripažintas naudingiausiu finalo žaidėju.
„Celtics“ pelnė 62 pergales ir patyrė 20 pralaimėjimų, ir, po trejų metų pertraukos, vėl nukeliavo į . Nors jame komanda iš pirmų trejų rungtynių prieš Los Andželo „Lakers“ laimėjo tik vienas, tačiau atsitiesė ir 15–ą kartą tapo NBA čempione. Finalo serijoje L. Berdas vėl konkuravo su „Lakers“ žvaigžde Medžiku Džonsonu, su kuriuo kovojo dar koledže. Po finalo iš generalinio direktoriaus pareigų oficialiai pasitraukė R. Auerbekas, tačiau jam atiteko komandos prezidento postas. Jį pakeitė Dženas Volkas (Jan Volk). Prie komandos jis prisijungė 1971 m., tik baigęs , ir nuo 1976 m. buvo vyriausiuoju komandos advokatu, o nuo 1980 m. – generalinio direktoriaus pavaduotoju. Tarpsezoniu Dž. Volkas atliko pirmuosius savo, kaip generalinio direktoriaus, mainus – „Celtics“ išsiuntė Dž. Hendersoną, kurio dramatiškas perimtas kamuolys antrosiose finalo serijos rungtynėse pakeitė finalo eigą ir suteikė komandai galimybę tapti čempione, į Sietlo „SuperSonics“ komandą, mainais gaudamas šaukimą pirmajame rate.
1985 m. finale vėl susitiko „Lakers“ ir „Celtics“, tačiau tąkart čempionais tapo Los Andželo komanda. Po sezono „Celtics“ iš Los Andželo „Clippers“ įsigijo Bilą Voltoną, mainais atiduodami . B. Voltonas buvo ryški žvaigždė komandoje, tačiau patirtos traumos neleido pateisinti į jį dėtų vilčių. Žaidėjas daug prisidėjo prie pergalingo „Celtics“ 1986 m. sezono.
„Celtics“ surinko vieną iš galingiausių komandų per visą NBA istoriją. Reguliariajame sezone komanda laimėjo 67–erias rungtynes, o namuose – – iškovojo 40 pergalių ir patyrė vos vieną nesėkmę. L. Berdas trečią kartą iš eilės tapo naudingiausiu sezono žaidėju, o B. Voltonui atiteko titulas. „Celtics“ 16–ąjį ir paskutinį XX–ame amžiuje kartą tapo čempionais, įveikę Hiustono „Rockets“ 4–2.
Dėl atliktų mainų 1984 m., kurių metu „Celtics“ komandą papildė , ir Sietlo „SuperSonics“ klubo nesėkmių, pabaigoje Bostono komanda turėjo ne tik geriausią sudėtį NBA lygoje, bet ir antrą šaukimą . „Celtics“ pasirinko ir į jauną žvaigždę dėjo dideles viltis. Aistruoliai tikėjo, jog L. Bajasas turėjo potencialo tapti super žvaigžde, bei kad jis bus puikus ramstis senstančiai, tačiau vis dar pajėgiai „Celtics“ komandai. Buvo tikimasi, kad žaidėjas užtikrins komandos stiprybę ir tada, kai karjerą baigs L. Berdas, K. Makeilas ir R. Perišas. Deja, L. Bajasas mirė, praėjus 48 valandoms po to, kai buvo pašauktas, – vakarėlyje perdozavo kokaino. Tai buvo pirmoji iš ilgo „Celtics“ nesėkmių ruožo, ir daugelis sirgalių mano, jog komanda taip niekada ir neatsigavo po L. Bajaso netekties. Tačiau nepaisant šio skaudaus įvykio, „Celtics“ buvo stipri – iškovojo 59 pergales bei patyrė 23 pralaimėjimus, – ir vėl tapo Rytų konferencijos čempionais.
Po 1987–88 m. sezono iš komandos pasitraukė vyriausiasis treneris . Jį pakeitė asistentas . Šiam iškart iškilo sunkumų, kai, sužaidus vos 6–erias sezono rungtynes, L. Berdas nusprendė operacijos metu pašalinti kaulų ataugas abiejose savo pėdose. Dėl to krepšininkas negalėjo žaisti dar ilgokai po Visų žvaigždžių rungtynių pertraukos, nors buvo tikimasi, kad jis tą sezoną dar pasirodys. Tačiau, nors ir labai stengėsi tai padaryti, L. Berdui nepavyko sugrįžti į krepšinio aikštelę, tuo tarpu, komanda reguliarųjį sezoną baigė turėdama 42 pergales ir 40 pralaimėjimų, o pirmame atkrintamųjų varžybų rate nusileido Detroito „Pistons“ klubui.
L. Berdas sugrįžo ir sužaidė 75 rungtynes bei padėjo komandai pasiekti 52 pergales iš 82 rungtynių. , kuriose buvo žaidžiama iki 3 pergalių, „Celtics“, žaisdami prieš Niujorko „Knicks“, laimėjo pirmas dvejas, tačiau vėliau suklupo ir pralaimėjo 3 iš eilės, nors lemiamas 5–ąsias varžybas žaidė . Po tokios gėdingos nesėkmės Dž. Rodžersas buvo atleistas, jį pakeitė asistentas (ir buvęs „Celtics“ žaidėjas) .
, vadovaujama naujojo trenerio, „Celtics“ komanda iškovojo 4–iomis pergalėmis daugiau negu pernai ir susigrąžino Atlanto pogrupio nugalėtojos vardą, nors dėl įvairių traumų L. Berdas praleido 22 rungtynes. 1992 m. sėkmingai sužaista reguliariojo sezono pabaiga leido „Celtics“ klubui pasivyti Niujorko „Knicks“ komandą ir vėl tapti pogrupio čempionu. Sezoną komanda baigė su 51 pergale ir 31 pralaimėjimu, o pirmajame atkrintamųjų varžybų rate vėl susigrūmė su Indianos „Pacers“ komanda, kurią sutriuškino 3–0. Rytų konferencijos pusfinalyje „Celtics“, rezultatu 3–4, pralaimėjo varginančią 7 rungtynių seriją su Klivlando „Cavaliers“ komanda. Dėl problemų su nugara L. Berdas sužaidė tik 45–erias iš 82 reguliariojo sezono rungtynių ir tik 4 iš 10 atkrintamosiose varžybose.
1992 m., po trylikos sezonų „Celtics“ komandoje, Barselonos olimpiadoje su Svajonių komanda laimėjęs aukso medalį, L. Berdas baigė krepšininko karjerą. Tokį sprendimą jį vertė priimti patirtos nugaros traumos.
1993 m. – 1998 m.: Tragedija bei nuosmukis
Tuo metu, kai iš „Celtics“ komandos pasitraukė L. Berdas, ją treniravo buvęs klubo gynėjas . 26–erių metų (iš Bostono ) buvo laikomas pamaina istoriniam komandos žaidėjui L. Berdui. Lengvasis krašto puolėjas R. Luisas nualpo pirmo rato rungtynėse su Šarlotės „Hornets“ komanda. Vėliau paaiškėjo, kad krepšininkas turėjo problemų su širdimi, tačiau jam pavyko įtikinti gydytojus, kad šie leistų grįžti į aikštelę. Tarpsezoniu, per atsitiktines krepšinio varžybas, R. Luisas patyrė širdies smūgį ir mirė. Kitą sezoną „Celtics“ pagerbė jo atminimą, įamžinama jo marškinėlius, pažymėtus 35–uoju numeriu.
1994 m. „Celtics“ pasamdė buvusį žaidėją tapti naujuoju komandos Krepšinio operacijų viceprezidentu bei dirbti kartu su generaliniu direktoriumi Dženu Volku. Pirmasis jo nuveiktas darbas buvo žvaigždės pašaukimas pirmajame rate. era artėjo link pabaigos, tad E. Montrosas tapo jo įpėdiniu baudos aikštelėje.
buvo paskutinis, kurį „Celtics“ žaidė . Komanda pasamdė senstantį, tuo metu laisvuoju agentu buvusį, Dominiką Vilkinsą, kuris tapo rezultatyviausiu „Celtics“ žaidėju, pelnydavusiu po 17,8 taško per rungtynes. Antrus metus lygoje žaidęs sunkusis krašto puolėjas iš Kroatijos Dinas Radža sustiprino komandos priekinę liniją, kuriai trūko aukštaūgių. „Celtics“ pateko į atkrintamąsias varžybas, kuriose 4–erių rungtynių serijoje nusileido visų pranašesne laikomai Orlando „Magic“ ekipai.
1995 m. „Celtics“ išsikėlė iš į „Fleet Center“ areną (2005–aisiais pervadintą ). M. L. Karas atleido ir pats ėmėsi treniruoti komandą. Naujokų biržoje komanda pašaukė žvaigždę , tačiau sezoną baigė tik su 33 pergalėmis ir 49 pralaimėjimais. Reikalai dar suprastėjo , kai „Celtics“ pralaimėjo 67–erias rungtynes – daugiausiai per visą komandos istoriją - ir laimėjo tik 15 kartų, nors komandoje ir sužibėjo pirmajame naujokų biržos rate pasirinktas .
M. L. Karas pasitraukė ir organizacijoje užėmė kitas pareigas, o pagrindinis „Celtics“ komandos savininkas Polas Gestonas (Paul Gaston) įtikino tapti klubo prezidentu, Krepšinio operacijų direktoriumi bei vyriausiuoju treneriu. R. Pitino paskyrimas komandos prezidentu buvo prieštaringas, kadangi R. Auerbekas, tame poste pradirbęs daugiau kaip 25 metus, apie pokyčius sužinojo tik iš vietinės spaudos. Deja naujasis vadovas netapo komandos gelbėtoju, kaip visi tikėjosi, nors įsigijo keletą talentingų jaunų žaidėjų.
„Celtics“ gavo trečiąjį ir šeštąjį šaukimus, kuriuos panaudojo formuojant visiškai naują gynėjų grandį. Komanda pasirinko Šonsį Bilapsą ir bei pakeitė daugumą jaunų žaidėjų, praėjusiais metais su komanda pralaimėjusių 67 rungtynes. Buvo atsisakyta , Dino Radžos ir paslaugų, o E. Viljamsas išsiųstas į Denverio „Nuggets“ komandą, mainais gaunant porą šaukimų antrajame naujokų biržos rate.
1998 m. – 2007 m.: Bandymai atsitiesti
Kitais metais „Celtics“ pasirinko koledžo žvaigždę Polą Pirsą, nors buvo tikimasi, kad jis bus pašauktas daug anksčiau, nei 10–uoju. Tarp kitų žymių žaidėjų, kuriuos įsigijo R. Pitinas, buvo bei veteranas Kenis Andersonas, abu juos treneris gavo už būsimą naudingiausią finalo žaidėją Š. Bilapsą. R. Pitinui nepavyko pasiekti išskirtinių rezultatų, tad 2001 m. jis atsistatydino.
Po R. Pitino išėjimo „Celtics“ komanda, vadovaujama trenerio , ženkliai pagerino savo žaidimą. Polas Pirsas subrendo ir tapo NBA žvaigžde, jam sėkmingai talkino bei kiti per keletą metų įsigyti žaidėjai. Klubas sezono dalį, kurios metu jį treniravo Dž. Obrajanas, baigė su 24 pergalėmis ir tiek pat pralaimėjimų (iki R. Pitino atsistatydinimo komanda buvo iškovojusi 12 pergalių ir patyrusi 22 nesėkmes), tad po naujasis treneris įsitvirtino savo poste. Dėl atliktų įvairių mainų „Celtics“ turėjo tris šaukimus . Tokia prabanga atrodė puiki galimybė suburti neblogą komandą keleriems metams į priekį. Generalinis direktorius šaukimais pasirinko Džo Džonsoną, (Redo Auerbeko numylėtinį) ir .
iš „Celtics“ nebuvo daug tikimasi. Daugelis užmiršo sėkmingą komandos žaidimą 2000–01 m. sezono pabaigoje, ir kritikai nustebo, kai klubas, drauge su Naujojo Džersio „Nets“ komanda, aplenkė tokią ekipą kaip Filadelfijos „76ers“, kuri praėjusį sezoną buvo nukeliavusi iki . Pirmajame atkrintamųjų varžybų rate „Celtics“ laimėjo atkaklią penkerių rungtynių seriją su „76ers“ komanda, rezultatu 3–2. Paskutinėse serijos rungtynėse Bostono klubas sutriuškino komandą iš Filadelfijos, o P. Pirsas pelnė 46 taškus. Konferencijos pusfinalyje „Celtics“ įveikė favorite laikytą Detroito „Pistons“ ekipą, 4–1. Įsimintiniausias tos serijos mačas buvo nerezultatyvus 3–iasis susitikimas, kurį „Celtics“ laimėjo 66–64. Tad Bostono klubas pirmą kartą nuo pateko į finalą, kuriame susitiko su Naujojo Džersio „Nets“. Trečiosiose finalo rungtynėse „Celtics“ panaikino 21 taško deficitą 4–ajame kėlinyje, ir serijoje išsiveržė į priekį, 2–1. Tačiau po to sekė 3 pralaimėjimai iš eilės, tad Bostono komanda konferencijos finalą pralaimėjo 2–4.
2003 m. „Celtics“ savininkas Polas Gestonas pardavė komandą bendrovei „Boston Basketball Partners“, vadovaujamai , Viklifo Grousbeko, , Roberto Epsteino (Robert Epstein), Deivido Epsteino (David Epstein) ir Džono Svensono (John Svenson). Klubas grįžo į , tačiau antrajame jų rate buvo sutriuškintas „Nets“ komandos, nors 4–ųjų rungtynių nugalėtojui išaiškinti prireikė dviejų pratęsimų.
Prieš komandos eliminavimą iš tolesnės kovos atkrintamosiose varžybose klubas pasamdė , kad šis perimtų valdžią, o Chrisui Volesui buvo pasiūlytas kitas darbas organizacijoje. D. Eindžas manė, kad komanda jau pasiekė savo potencialą, tad tuojau pat nustebino klubą išsiųsdamas ir į Dalaso „Mavericks“ komandą. Mainais „Celtics“ gavo dažnai traumuotą ir pirmojo rato šaukimą .
„Celtics“ pateko į , tačiau visuose 4–iuose susitikimuose su Indianos „Pacers“ komanda Bostono klubas buvo sutriuškintas dideliais taškų skirtumais.
2004 m. sezoną „Celtics“ komandą treniravo naujasis treneris Dokas Riversas. Klubo branduolį sudarė neblogi jauni žaidėjai, vienas kurių buvo lygos naujokas , bei keletas svarbių veteranų. „Celtics“ reguliarųjį sezoną baigė savo sąskaitoje turėdamas 45 pergales ir 37 pralaimėjimus bei pirmąjį nugalėtojo titulą nuo Pirmajame atkrintamųjų varžybų rate komandą vėl įveikė „Pacers“, 7–osiose serijos rungtynėse šventusi pergalę 27 taškų skirtumu.
2006 m. naujokų biržos išvakarėse Bostono „Celtics“ tęsė savo komplektavimą. Denis Eindžas atidavė teisę į septintuoju numeriu pasirinktą , ir Portlendo „Trail Blazers“ komandai, mainais gaudamas , ir antrojo rato šaukimą būsimoje naujokų biržoje. Toliau buvo kalbama apie galimus abiem pusėms naudingus mainus su Filadelfijos „76ers“ klubu, kurių metu į „Celtics“ būtų atvykęs Alenas Aiversonas, tačiau šis sandėris taip niekada ir neįvyko, o A. Aiversonas gruodžio mėn. išvyko į Denverio „Nuggets“ ekipą. Buvo atsisakyta paslaugų, o jo vietą užėmė lygos naujokas Ražonas Rondas, už kurį „Celtics“ Finikso „Suns“ komandai atidavė pirmojo rato šaukimą . Antrajame naujokų biržos rate Bostono komanda pasirinko , o vėliau pasirašė sutartį su žvaigžde , tuo metu buvusiu naujokų biržoje nepašauktu laisvuoju agentu.
„Celtics“ komandai buvo niūrus. Jis prasidėjo 89 m. Redo Auerbeko mirtimi. Šis žmogus buvo vienas iš nedaugelio gyvųjų, buvusių NBA dalimi nuo lygos įkūrimo 1946–aisiais m. Dėl Polo Pirso traumos, gautos pertempus kairiąją pėdą, „Celtics“ prarado savo lyderį ir laikotarpyje nuo 2006 m. gruodžio pabaigos iki 2007 m. vasario vidurio komanda laimėjo vos 2 rungtynes ir patyrė net 22 pralaimėjimus (P. Pirsas vėliau ant atsarginių žaidėjų suolelio praleido ir antrą kovo pusę bei visą balandį dėl tinstančios kairiosios alkūnės). Iš pradžių su lyderio vaidmeniu puikiai tvarkėsi gynėjas , tačiau 2007 m. sausio 10 d. rungtynėse su Indianos „Pacers“ komanda po švilpuko jis be jokio reikalo bandė įdėti į krepšį, tačiau, nesėkmingai nusileidęs, nusitraukė . „Celtics“ sezoną baigė su 24 pergalėmis ir 58 pralaimėjimais (tai buvo antras nuo galo rezultatas lygoje), o vienu metu (nuo sausio 5 d. iki vasario 14 d.) . Nesėkmių serijai augant kai kurie žmonės siūlė, kad P. Pirsui tą sezoną jau būtų leista ilsėtis, o jauniems žaidėjams – , Džeraldui Grynui, Ražonui Rondui ir suteikta proga įgyti daugiau patirties.
2007 m. – 2009 m.: Sugrįžimas į šlovę
Po tragiško 2006–2007 m. sezono sklandė gandai, kad P. Pirsas nori palikti komandą. Be to, klibėjo vyriausiojo trenerio Doko Riverso ir generalinio direktoriaus kėdės. Komandai reikėjo pagalbos, todėl buvo tikimasi, jog pirmajame 2007 m. naujokų biržos rate jai bus skirtas pirmasis arba antrasis šaukimas (o toks scenarijus buvo labiausiai tikėtinas), kuriuo būtų galima pasirinkti Gregą Oudeną arba Keviną Diurantą. Tačiau netikėtai „Celtics“ klubui buvo paskirtas 5–asis šaukimas, o pirmąjį gavo Portlendo „Trail Blazers“ komanda, kuri ir pasirinko Gregą Oudeną, o po jo Sietlo „SuperSonics“ ekipa (kuri 2008–2009 m. persikėlė į Oklahoma Sitį ir pasivadino „Thunder“) pašaukė Keviną Diurantą. Realiausiu kandidatu tapti „Celtics“ nariu buvo laikomas , tačiau Denis Eindžas atidavė teisę į šį žaidėją, taip pat ir „SuperSonics“ komandai, už kuriuos pastaroji paaukojo Rėjų Aleną bei teisę į . Žiniasklaidoje plito gandai, kad Kevinas Garnetas ruošiasi atvykti į Bostono komandą, kadangi, pasak krepšininko, tuometinė jo ekipa Minesotos „Timberwolves“ nebuvo pajėgi suteikti žaidėjui čempiono žiedą. Iš pradžių K. Garnetas taip pat buvo minėjęs, jog nenori prisijungti prie Bostono „Celtics“ komandos, kadangi ši irgi nebuvo ta, kuri galėtų kovoti dėl čempionės titulo. Bet po to, kai į „Celtics“ iš Sietlo „SuperSonics“ perėjo Rėjus Alenas, K. Garnetas pagaliau įsitikino Bostono komandos ryžtu nugalėti čempionate bei panoro prie jos prisijungti. Taigi buvo atlikti įspūdingi mainai. Už K. Garnetą „Celtics“ atidavė , Džeraldą Gryną (pirmąjį „Celtics“ žaidėją, laimėjusį nuo tada, kai 1991 m. tai padarė ), , , , šaukimą pirmajame 2009 m. naujokų biržos rate bei tam tikrą sumą pinigų. Dinastija buvo suformuota iš naujo – jos pagrindą sudarė būsimasis (kitaip dar vadinamas „Boston Three Party“ („Bostono trijulės kompanija“).
„Celtics“ sužaidė sėkmingą reguliarųjį sezoną: jį baigė geriausiu rezultatu lygoje – 66 pergalės ir 16 pralaimėjimų (42 pergalėmis daugiau negu praėjusiame sezone). Šis rezultatas kol kas yra didžiausias pokytis per sezoną per visą NBA istoriją, bei yra 6–ojoje vietoje tarp visų laikų geriausių lygos sezono rezultatų.
pirmasis „Celtics“ komandos varžovas buvo aštuntąją vietą užėmusi Atlantos „Hawks“ ekipa. Tarp savų sienų „Celtics“ dominavo: mažiausias skirtumas, kokiu komanda namie įveikė „Hawks“, buvo 19 taškų, kuriais „Celtics“ laimėjo 2–ąsias serijos rungtynes. Tačiau Atlantos komanda visus nustebino laimėdama visas trejas varžybas savo arenoje. Taigi serija užsitęsė iki septynerių rungtynių, kuriose pergales visada šventė namų komanda. Antrajame rate Bostono komandos varžovu tapo Lebronas Džeimsas ir Klivlando „Cavaliers“ komanda. Nugalėtojui išaiškinti vėl prireikė septynerių rungtynių. Lemiamas mačas tapo Polo Pirso ir Lebrono Džeimso dvikova - abu jie pelnė daugiau kaip po 40 taškų –, bet vis dėlto pergalę šventė „Celtics“, rezultatu 97–92. Rytų konferencijos finale komanda iš Bostono susitiko su Detroito „Pistons“ klubu. 2–osiose serijos rungtynėse „Celtics“ pirmą kartą atkrintamosiose varžybose suklupo namuose. Tačiau komanda atsigavo bei laimėjo 3–iąjį susitikimą, vykusį Detroite. Konferencijos finalas baigėsi „Celtics“ klubo pergale – Detroite jis laimėjo lemiamą 6–ąjį susitikimą.
„Celtics“ varžovais tapo Kobė Brajantas, Pau Gasolis ir Los Andželo „Lakers“ komanda, kuri atkrintamosiose varžybose atrodė labai pajėgi. Pirmajame rate ji „sausai“ sutriuškino Denverio „Nuggets“ ekipą, antrajame – šešerių rungtynių serijoje įveikė Jutos „Jazz“ klubą, o Vakarų konferencijos finale per penkerias rungtynes palaidojo San Antonijo „Spus“ viltis antrąkart iš eilės laimėti čempionatą. Dėl tokio sėkmingo „Lakers“ pasirodymo ir „Celtics“ komandos sunkaus kelio (dvi septynerių rungtynių serijos) iki NBA finalo, Los Andželo komanda, atrodė, turėjo puikią galimybę nugalėti pavargusią Bostono ekipą. Pirmosiose dvejose rungtynėse „Celtics“ vėl dominavo savo aikštelėje. Pirmojo susitikimo pradžioje kelio traumą patyrė Polas Pirsas, tačiau netrukus grįžęs jis pataikė 70 procentų savo metimų, o „Celtics“ laimėjo, 98–88. 2–osiose rungtynėse Bostono klubas vos neišbarstė 24 taškų persvaros, tačiau galiausiai nugalėjo, 108–102. Serijai persikėlus į , 3–iąjį susitikimą, rezultatu 87–81, laimėjo „Lakers“. Kai antrajame 4–ųjų varžybų kėlinuke „Lakers“ susikrovė 24 taškų persvarą, atrodė, jog „Celtics“ komandai iš rankų slysta sėkminga finalo baigtis. Tačiau vedina savo atsarginių žaidėjų suolelio, surinkusio 20 taškų daugiau nei „Lakers“ rezervas, Bostono ekipa susikaupė ir išplėšė pergalę, 97–91. Tai didžiausias pranašumas, kurį komandai yra pavykę panaikinti per visą NBA finalų istoriją. Nors 5–ąsias varžybas „Lakers“ ir laimėjo, 103–98, tačiau, finalo serijai vėl sugrįžus į Bostoną, 6–osiose rungtynėse „Celtics“ galutinai palaužė savo priešininkus bei šventė įtikinamą pergalę, rezultatu 131–92. Ši pergalė buvo pasiekta didžiausiu taškų skirtumu NBA finalų istorijoje nuo to laiko, kai Čikagos „Bulls“ 42 taškais sutriuškino Jutos „Jazz“ ekipą . Tai taip pat didžiausia persvara, įgyta lemiamose rungtynėse. Polas Pirsas tapo naudingiausiu finalo žaidėju. Po 22 metų pertraukos „Celtics“ vėl (17–ąjį kartą) tapo čempionais. Ta proga pirmą kartą „TD Banknorth Garden“ arenoje iškeltas čempionų pergalę liudijantis plakatas.
2008–2009 m. „Celtics“ pradėjo iškovodama 27 pergales ir patirdama vos 2 nesėkmes, taip pasiekdama geriausią sezono startą per visą lygos istoriją. Komanda taip pat porą kartų laimėjo 10 ir daugiau rungtynių iš eilės (vieną kartą ji nepralaimėjo 19 rungtynių (komandos rekordas), kitą – 12). Tokias serijas paskutinį kartą Bostono komanda buvo pasiekusi 1985–86 m. Tačiau jas abi nutraukė praėjusių metų varžovai NBA finale – Los Andželo „Lakers“ komanda (kuri vėliau laimėjo ). Pirma pergalių serija buvo nutraukta 2008 m. gruodžio 25 d. (92–83), o antra – 2009 m. vasario 5 d. (110–109, po pratęsimo). Čempionės titulą ginančiai komandai reikalai dar pablogėjo, kai po Visų žvaigždžių rungtynių pertraukos pralaimėjimu pasibaigusiose rungtynėse su Jutos „Jazz“ traumą patyrė Kevinas Garnetas. Vėliau, norėdama įsigyti keletą vertingų laisvųjų agentų ir taip pasiruošti atkrintamosioms varžyboms, „Celtics“ komanda išsiuntė į Sakramento „Kings“ ekipą, o – į Toronto „Raptors“ klubą, mainais gaudama šaukimus antrajame ateinančios naujokų biržos rate. Po savaitės Bostono klubas, norėdamas sustiprinti priekinę liniją, pasirašė sutartį su iš „Kings“ atleistu bei iš Niujorko „Knicks“ įsigijo . Tačiau nors „Celtics“ ir sustiprino savo sudėtį, dėl įvairių žaidėjų traumų, ypač dėl Kevino Garneto, kuris dėl jos praleido daugiausiai rungtynių per savo 14 metų karjerą, komanda po Visų žvaigždžių rungtynių pertraukos iškovojo tik 12 pergalių ir patyrė 8 pralaimėjimus, bei Rytų konferencijoje iš pirmos vietos nusmuko į antrąją. Nors ir išretintas traumų, „Celtics“ klubas vėl iškovojo daugiau nei 60 pergalių (62 iš 82 reguliariojo sezono rungtynių), ir savo konferencijoje užėmė antrąją vietą. Kaip ir pernai, taip ir šių metų atkrintamųjų varžybų pirmajame rate Bostono komandai prireikė septynerių rungtynių, kad įveiktų Čikagos „Bulls“ komandą. Antrajame rate vėl buvo žaisti septyni susitikimai, tačiau šįkart seriją laimėjo Orlando „Magic“ klubas ir taip užbaigė „Celtics“ sezoną. Pirmą kartą komandos istorijoje „Celtics“ pralaimėjo atkrintamųjų varžybų seriją, joje pirmaudama 3–2.
2009 m. tarpsezonis
Pasibaigus 2008–2009 m. sezonui pradėjo sklisti gandai, jog D. Eindžas iškeis Ražoną Rondą ir Rėjų Aleną. Tokius gandus komandos savininkas galiausiai paneigė, tvirtindamas, kad šiais metais yra surinkta nesustabdoma komanda, tačiau, reikalui esant, jis nedvejotų ir atliktų reikalingus keitimus. 2009 m. liepos 2 d. Denis Eindžas kartu su partneriu Viku Grousbeku, Kevinu Garnetu, Rėjumi Alenu bei Polu Pirsu nuvyko į Detroitą susitikti su „Pistons“ komandos sunkiuoju krašto puolėju Rašidu Volesu bei pasiūlyti šiam kontraktą. Po atidžių svarstymų, 2009 m. liepos 8–ąją – pirmą dieną, kai laisviesiems agentams yra leidžiama pasirašyti sutartis,– R. Volesas sutiko prisijungti prie „Celtics“ komandos. Nors ši sutartis viršija Bostono komandos viršutinę atlyginimų ribą, D. Eindžas pasinaudojo išimtimi, kuri leidžia pasirašyti sandėrį su laisvuoju agentu, jei jo alga neviršys vidutinės NBA žaidėjo algos. Todėl R. Volesui 3 metus bus mokama nuo 5,6 iki 5,8 mln. JAV dolerių per sezoną. „Celtics“ komandai nepavyko prisivilioti Finikso „Suns“ laisvojo agento puolėjo Granto Hilo. Jis nusprendė likti Finikso komandoje. 2009 m. liepos 18 d. prie komandos nusprendė prisidėti ir , kurio alga taip pat viršija atlyginimų limitą, tačiau buvo pasinaudota dar viena išimtimi, leidžiančia kas antrus metus pasirašyti sutartį su laisvuoju agentu bei mokėti jam ne daugiau kaip 2 milijonus dolerių per metus. Rugpjūčio 7 d. „Celtics“ įsigijo laisvąjį agentą vidurio puolėją/puolėją . Komanda dėl savo politikos neatskleidė sandėrio sąlygų. 206 cm, 113 kg Š. Viljamsą 2006 m. naujokų biržoje penktuoju numeriu pašaukė Atlantos „Hawks“ komanda.
Istorinės priešpriešos
Jau ilgą laiką vyksta priešprieša, laikoma dižiausia tarp visų lygos komandų – tarp Bostono „Celtics“ ir Los Andželo „Lakers“ –, kadangi šios dvi komandos yra susitikusios 11 kartų, paskutinį iš jų – Komandos iš viso yra laimėjusios 32 per 63 , taigi ekipos laimėjo daugiau kaip pusę visų NBA čempionų titulų. 7–ajame dešimtmetyje NBA finaluose „Celtics“ įveikė „Lakers“ komandą šešis kartus, nors tam ir bandė priešintis Džeris Vestas ir Eldžinas Beiloras. Komandų dvikova atsinaujino 9–ajame dešimtmetyje, per kurį „Lakers“ ir „Celtics“ laimėjo 8 iš 9 čempionatų, surengtų nuo 1980 m. iki 1988 m. („Lakers“ komanda laimėjo 5, o „Celtics“ – 3 kartus). Per tuos metus tarpusavyje ekipos susigrūmė 3 kartus. Konkurencija atvėso, kai „Celtics“ 9–ojo dešimtmečio viduryje ir pabaigoje tapo vidutiniokais, tačiau komandos vėl susitiko .
Rytų konferencijoje ilgalaikiais „Celtics“ klubo konkurentais buvo Filadelfijos „76ers“ komanda, 6–ajame dešimtmetyje vedina Vilto Čemberleno, 8–ajame ir 9–ajame – Džulijaus Irvingo bei Mousizo Melouno. 8–ojo dešimtmečio „Celtics“ – „Sixers“ priešpriešose ryškiausios būdavo asmeninės Lario Berdo ir Džulijaus Irvingo dvikovos. Paskutinį kartą atkrintamosiose varžybose šios komandos susitiko pirmajame rate. Tuomet akis į akį susitiko puikios to laikmečio „taškų mašinos“ – „Sixers“ žaidėjas Alenas Aiversonas bei Polas Pirsas.
8–ajame dešimtmetyje atsirado dar viena arši priešprieša – tarp „Celtics“ ir Detroito „Pistons“ komandų. Šios ekipos atkrintamosiose varžybose nuo 1985 m. iki 1991 m. susitiko penkis kartus, ir ne kartą įvykdavo fizinis susigrūmimas tarp kokio nors „Celtics“ žaidėjo bei iš „Pistons“. Kaip ir dvikovos su „Lakers“, taip ir kovos su „Pistons“ paskutiniame dešimtmetyje atslūgo, nes „Celtics“ komanda pateko į ilgai besitęsusį nuosmukį. Tačiau komandos vėl susitiko bei .
Palyginti neseniai susiformavo konkurencija tarp „Celtics“ ir Klivlando „Cavaliers“ ekipų. Jų dvikova pasiekė apogėjų , kurių antrajame rate „Cavaliers“ su Lebronu Džeimsu priešaky susidūrė su atsinaujinusia „Celtics“ komanda. Itin įsimintina buvo asmeninė L. Džeimso ir Polo Pirso dvikova. Tačiau, apskritai, toje serijoje dominavo gynyba – abi komandos stengėsi įklampinti savo priešininkus savuose gynybos gniaužtuose.
Iš kitų aršių Bostono komandos konkurentų galima paminėti Atlantos „Hawks“ (priešprieša prasidėjo 6–ojo dešimtmečio pabaigoje, vėliau atsinaujino, kai komandų lyderiai buvo Laris Berdas ir Dominikas Vilkinsas, o paskutinį kartą komandos susitiko ), Milvokio „Bucks“ (9–ojo dešimtmečio viduryje), Indianos „Pacers“ (1991 m. – 1992 m. ir 2003 m. – 2005 m.; šiuose susitikimuose Laris Berdas dalyvavo ir kaip žaidėjas, ir kaip vadovas), Niujorko „Knicks“ (tiek „Celtics“, tiek „Knicks“ lygoje žaidžia nuo pat jos įkūrimo ir nėra pakeitusios nei miesto, nei pavadinimo) ir Naujojo Džersio „Nets“ ( ir ). Be jų, ekipai iš Bostono sunkiu riešutėliu tapo San Antonijo „Spurs“ komanda, ypač nuo , kada naujokų biržoje pastaroji pasirinko Timą Dankaną. Nuo to laiko „Spurs“ 18 kartų iš eilės nugalėjo Bostono komandą, ir tik 2007 m. Šv. Patriko dieną (kovo 17 d.) ši serija, kartu su dar vienu nesėkmių ruožu, trukusiu 17 metų ir per kurį „Celtics“ San Antonijuje buvo pralaimėjęs 15 kartų iš eilės, buvo nutraukta.
Asmeniškai, Polo Pirso konkurentais aikštelėje yra buvę Lebronas Džeimsas, Chrisas Bošas, , , ir . „Celtics“ rungtynėse su „Cavaliers“ klubu P. Pirsas ir L. Džeimsas dažnai pelno daug taškų ir stengiasi ypač gerai gintis.
Žaidėjai
Bostono Celtics sudėtis | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Žaidėjai | Treneriai | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Sudėtis | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Sezonai
| Sezonas | Pogrupis | Vieta | Atkrintamosios varžybos | Pergalės | Pralaimėjimai |
|---|---|---|---|---|---|
| 2005–2006 m. | Atlanto (Rytų konferencija) | 11 vieta | Nepateko | 33 | 49 |
| 2006–2007 m. | Atlanto (Rytų konferencija) | 15 vieta | Nepateko | 24 | 58 |
| 2007–2008 m. | Atlanto (Rytų konferencija) | 1 vieta | Finale 4–2 laimėjo prieš Los Angeles "Lakers" komandą | 66 | 16 |
| 2008–2009 m. | Atlanto (Rytų konferencija) | 2 vieta | Konferencijos pusfinaliuose 3–4 pralaimėjo Orlando "Magic" komandai | 62 | 20 |
| 2009/2010 m. | Atlanto (Rytų konferencija) | 4 vieta | Finale 3-4 pralaimėjo Los Angeles "Lakers" komandai | 50 | 32 |
| 2010–2011 m. | Atlanto (Rytų konferencija) | 3 vieta | Konferencijos pusfinaliuose 1–4 pralaimėjo Miami "Heat" komandai | 56 | 26 |
| 2011-2012 m. | Atlanto (Rytų konferencija) | 4 vieta | Konferencijos finaluose 3-4 pralaimėjo Miami "Heat" komandai | 39 | 27 |
| 2012-2013 m. | Atlanto (Rytų konferencija) | 7 vieta | Pirmajame atkrintamųjų varžtybų rate 2-4 pralaimėjo New York "Knicks" komandai | 41 | 40 |
| 2013-2014 m. | Atlanto (Rytų konferencija) | 12 vieta | Nepateko | 25 | 47 |
| 2014-2015 m. | Atlanto (Rytų konferencija) | 7 vieta | Pirmajame atkrintamųjų varžybų rate 0-4 pralaimėjo Klivlando "Cavaliers" komandai | 40 | 42 |
| 2015-2016 m. | Atlanto (Rytų konferencija) | 5 vieta | Pirmajame atkrintamųjų varžybų rate 2-4 pralaimėjo Atlantos "Hawks" komandai | 48 | 34 |
| 2016-2017 m. | Atlanto (Rytų konferencija) | 1 vieta | Konferencijos finaluose 1-4 pralaimėjo Klivlando "Cavaliers" komandai | 53 | 29 |
| 2017-2018 m. | Atlanto (Rytų konferencija) | 2 vieta | Konferencijos finaluose 3-4 pralaimėjo Klivlando "Cavaliers" komandai | 55 | 27 |
| 2018-2019 m. | Atlanto (Rytų konferencija) | 4 vieta | Konferencijos pusfinaliuose 1-4 pralaimėjo Milvokio "Bucks" komandai | 49 | 33 |
| 2019-2020 m. | Atlanto (Rytų konferencija) | 3 vieta | Konferencijos finaluose 2-4 pralaimėjo Majamio "Heat" komandai | 48 | 24 |
| 2020-2021 m. | Atlanto (Rytų konferencija) | 4 vieta | Pirmajame atkrintamųjų varžybų rate 1-4 pralaimėjo Bruklino "Nets" komandai | 36 | 36 |
Rekordai, įamžinti marškinėliai ir apdovanojimai
Įamžinti marškinėliai
- 00Robert ParishC,1980–1994
- 1Walter A. Brown P,1946–1964
- 2Red Auerbach P,1950–2006
- 3Dennis Johnson G,1983–1990
- 6Bill Russell C,1956–1969
- 10Jo Jo WhiteG,1969–1979
- 14Bob CousyG,1950–1963
- 15Tom HeinsohnP,1956–1965
- 16Satch SandersP,1960–1973
- 17John HavlicekP,1962–1978
- 18Dave CowensC,1970–1980
- 19Don NelsonP,1965–1976
- 21Bill SharmanG,1951–1961
- 22Ed MacauleyC,1950–1956
- 23Frank RamseyP,1954–1964
- 24Sam JonesG,1957–1969
- 25K. C. JonesG,1958–1967
- 31Cedric MaxwellP,1977–1985
- 32Kevin McHaleP,1980–1993
- 33Larry BirdP,1979–1992
- 34Paul PierceP,1998–2013
- 35Reggie Lewis
Namų arenos
- (1946 m.), pirmųjų „Celtics“ rungtynių vieta, joje iš pradžių buvo išklotos . Pirmaisiais komandos gyvavimo metais tarnavo kaip antrinė varžybų vieta. Dabar žinoma vardu
- (1946 m. – 1995 m.)
- (1975 m. – 1995 m.), kartais naudota namų rungtynėms
- (nuo 1995 m. iki šiol), anksčiau vadinosi „Fleet Center“ (1995 m. – 2005 m.) ir „TD Banknorth Garden“ (2005 m. – 2009 m.) arena
Emblemos ir apranga
Emblemos
(nuo iki šiol)
(nuo iki šiol)
Bostono „Celtics“ sukūrė naują emblemą, nors krepšinio kamuolį sukančio gnomo vaizdas jau buvo naudojamas nuo 6–ojo dešimtmečio pradžios. Emblemos su gnomu autorius – vyriausiojo „Celtics“ trenerio Redo Auerbeko brolis Zengas Auerbekas (Zang Auerbach). Bėgant metams ji dažnai buvo tobulinama; paskutinį kartą, norint paminėti 50–ąsias klubo metines, gnomas buvo apvilktas auksine liemene.
Tačiau žinomiausia emblemos versija yra vienspalvė, naudota Lario Berdo laikotarpiu. Joje gnomas nupieštas juodai ir tik su žaliais bei baltais drabužiais. Tokia emblema vis dar naudojama kai kurių TV tinklų, kada negaunama dabartinio logotipo, arba istoriniuose archyvuose. „Celtics“ taip pat turi įvairių alternatyvių emblemų, iš kurių populiariausia vaizduoja baltą su žodžiu „Celtics“ viršuje, patalpintus žaliame skritulyje. Šis logotipas naudojamas nuo . Alternatyvioji emblema sukurta pagrindu tų emblemų, kurios „Celtics“ personalą puošė iki Zengo Auerbeko gnomo.
Apranga
Nuo įkūrimo 1946 m. „Celtics“ komandos marškinėliai išvykose visada buvo žali, o namuose – balti. Nepaisant kelių pakeitimų, kurių ryškiausias – paryškintas komandos pavadinimas, naudotas Bilo Raselo laikotarpiu,– ekipos marškinėliai bėgant metams nepakito.
Nuo „Celtics“ klubas, žaisdamas išvykose, pradėjo naudoti alternatyvius žalius su juodais kraštais marškinėlius, ant kurių priekio buvo užrašas „Boston“ („Bostonas“). Per ateinančius 2 metus ši alternatyva naudota buvo retai, tačiau tokie marškinėliai buvo dėvimi daugiau kaip pusėje rungtynių išvykose. Tradiciškai pirmą kartą alternatyviąją aprangą žaidėjai apsivelka per paskutinįjį lapkričio penktadienį vykstančias namų rungtynes, o po to ši apranga jau pradedama naudoti ir išvykoje.
Taip pat , prisidėdama prie NBA lygos kiekvieną kovo savaitę švenčiamos Šv. Patriko dienos, „Celtics“ komanda savo žaliuosius marškinėlius papuošė aukso spalvos kraštais. Be užrašo „Boston“ ant priekio ir aukso spalvos kraštų marškinėliai niekuo nesiskiria nuo įprastos išvykos aprangos.
„Celtics“ žaidėjai dėvėjo marškinėlius, ant kurių dešinėje viršutinėje jų dalyje buvo pavaizduotas juodas ir žaliomis raidėmis užrašyta pravardė „Red“ Redui Auerbekui, mirusiam prieš pat sezono pradžią, atminti.
, įvykusio prieš , metu, rungtynėse su Toronto „Raptors“ Romoje, „Celtics“ komanda vilkėjo alternatyviuosius išvykos marškinėlius, tik žodis „Boston“ jų priekyje bei trilapis ant trumpikių ir ant marškinėlių užpakalinės dalies buvo sudaryti iš žalios, baltos ir raudonos Italijos vėliavos trispalvės. Antrosiose turo rungtynėse Londone ant įprastų išvykos marškinėlių buvo priklijuotas lipdukas, vaizduojantis .
Pirmosiose rungtynėse, kuriose „Celtics“ susitiko su Klivlando „Cavaliers“ komanda, ekipos iš Bostono marškinėliai turėjo šiek tiek aukso spalvos, norint paminėti pergalę praėjusių metų čempionate.
„Celtics“ pagerbė mirusius komandos narius prisisegdami juodą juostelę ant kairiosios marškinėlių petnešėlės. Ekipos istorijoje toks įvykis užfiksuotas septynis kartus: (), (), Džoanui Kouhenui (Joan Cohen) (), (), (), Dorotei Auerbek (Dorothy Auerbach) () ir Denisui Džonsonui () paminėti.
Per visą „Celtics“ ekipos istoriją komanda tradiciškai avėjo juodus sportbačius, išskyrus 9–ojo dešimtmečio pradžią, kada buvo avimi žali. Nuo ekipa namų rungtynėse pradėjo avėti baltus batelius. Rungtynėse išvykose žaidėjai vis dar avi juodus sportbačius, tačiau Šv. Patriko dienos savaitę išvykose jie avėjo baltus batelius su žalios ir aukso spalvų akcentais.
„Celtics“ taip pat yra vienintelė komanda, dėvinti apšilimo švarkus su žaidėjų pavardėmis ant jų nugarų. 9–ajame dešimtmetyje toks stilius buvo populiarus tarp visų NBA komandų, tačiau iki 10–ojo pabaigos jis nuslūgo. Tačiau „Celtics“ komanda nusprendė laikytis tradicijos ir toliau dėvėti būtent tokius švarkus.
-
![image]()
Namų apranga -
![image]()
Išvykų apranga -
![image]()
Alternatyvioji apranga -
![image]()
Alternatyvioji Šv. Patriko dienos apranga
Savininkų kaita
- – komandos įkūrėjas ir pirmasis savininkas (1946–64 m.)
- Lu Peris (Lou Pieri) (Mardžerė Braun (Marjorie Brown), komandos įkūrėjo žmona (1964–1965 m.)
- Marvinas Krateris (Marvin Kratter)/kompanija „National Equities“ (1965–68 m.)
- Balantaino alaus darykla (Ballantine Brewery) (1968–69 m.)
- Vudžio Erdmano (Woody Erdman) kompanija „Trans-National Communications“ (1969–71 m.)
- „Investors Funding Corporation“ (1971–72 m.)
- („Leisure Technology“) (1972–74 m.)
- ir Irvas Levinas (Irv Levin) (1974–75 m.)
- Irvas Levinas (1975–78 m.)
- Džonas J. Braunas jaunesn. (John Y. Brown, Jr.) ir Haris T. Mandžurianas jaunesn. (Harry T. Mangurian, Jr.) (1978–1979 m.)
- Haris T. Mandžurianas jaunesn. (1979–83 m.)
- Donas Gestonas (Don Gaston), Alanas N. Kouhenas (Alan N. Cohen), Polas Diupis (Paul Dupee) (1983–93 m.)
- Polas Gestonas (Paul Gaston) (1993–2002 m.)
- kompanija „Boston Basketball Partners LLC“ (ją valdo Viklifas Grousbekas, ir (nuo 2002 m. ligi šiol)
Nuorodos
- Oficiali Bostono „Celtics“ svetainė (angl. k.)
- Bostono „Celtics“ naujienos (angl. k.)
- „Celtics“ tinklaraštis (angl. k.)
 | Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris