Borto inžinierius

Skrydžio inžinierius (skrydžio inžinierius, angl. flight engineer – FE) – orlaivio įgulos narys, kurio funkcijas – valdyti orlaivio sistemas ir stebėti jų veikimą, taip palengvinant mažai kompiuterizuoto daugiamotorio orlaivio pilotavimą. Aviacijos eros pradžioje šios pareigos buvo vadinamos „skrydžio mechaniku“ (angl. Air Mechanic). Nuo XX a. devintojo dešimtmečio dideliuose orlaiviuose šias fiunkcijas atlieka kompiuterinės sistemos. Mažuose orlaiviuose, kuriuose paprastai nėra sudėtingų mechaninių sistemų, orlaivyje esančių borto sistemų stebėjimo fukcijas vykdo pilotas. XXI a. vieta borto inžinierius yra numatyta tik kai kuriuose didesniuose lėktuvuose ir sraigtasparniuose. Ši pareigybė yra numatyta ir kai kuriuose erdvėlaiviuose.

Borto inžinieriaus darbo vieta aviakompanijos „“ orlaivyje „Boeing 747-200“. Ankstyvieji 747 modeliai buvo vieni iš paskutinių komercinių lėktuvų, kuriuose buvo reikalingas borto inžinierius.

Lietuvių kalboje tradiciškai vartojamas šio termino vertimas iš rusų kalbos (rus. Бортинженер (бортовой инженер)), nors pasitaiko ir tiesioginio vertino iš anglų kalbos (angl. Flight Engineer – skrydžio inžinierius) vartojimo atvejų.

Boeing 707-300 pilotų kabina, borto inžinieriiaus darbo vieta - dešinėje veidu į bortą.

XX a. viduryje, pradėjus kurti didesnius orlaivius, įvairių jų sistemų priežiūrai buvo numatyta borto inžinieriaus pozicija. Borto inžinierius turi turėti atitinkamos civilnės aviacijos priežiūros institucijos išduotą borto inžinieriaus pažymėjimą su stūmokliniu, turbosraigtiniu ar turboreaktyviniu varikliu varomo lėktuvo valdymo kvalifikacijos įrašu.

Civilinėje aviacijoje vieta borto inžinieriui atsirado XX a. penktojo dešimtmečio keturmotoriuose lėktuvuose „" ir „", „", „", " bei ankstyvuose dvimotoriuose, trimotoriuose ir keturmotoriuose reaktyviniuose lėktuvuose Boeing 707, 727, ankstyvieji „Boeing 747:, „DC-8", „", „L-1011", ankstyvieji „Airbus A300". Mažesniuose dvimotoriuose, trimotoriuose ir keturmotoriuose reaktyviniuose lėktuvuose „", „Boeing 737", „", „", „" jų gamintojams pavyko apsieiti su dvejų pilotų įgula. Nuo XX a. devintojo dešimtmečio dideli dvimotoriai, trimotoriai ir keturmotoriai reaktyviniai lėktuvai („Airbus A310", „A300-600", „Boeing 767", „MD-11", „Boeing 747–400" ir naujesni) buvo suprojektuoti pakankamai automatizuoti, kad nereikėtų trečiojo įgulos nario. SSRS ir Rusijoje gamintuose keleiviniuose lėktuvuose dėl menkai išvystytos elektronikos, net ir vakarietiškų orlaivių kopijų atveju (pvz. Tu.-204) paprastai buvo reikalingas ir borto inžinierius. Ištimtys - kartu su Vakarų aviaicjos įmonėmis kurti orlaiviai (pvz. Sukhoi Superjet 100, ).

Istorija

borto inžinierius tikrina valdymo skydelio nustatymus sėdėdamas atlenkiamoje sėdynėje, kurioje sėdėjo kilimo metu

Daugiamotorio orlaivio variklių ir kitų jo svarbiausių borto sistemų darbo monitoringui buvo sukurta borto inžinieriaus pareigybė. Borto inžinierius nepilotavo lėktuvo, jo funkcijos buvo darbas prie specializuoto valdymo pulto, kontroliuojančio įvairių orlaivių sistemų darbą. Borto inžinierius yra orlaivio įgulos narys, glaudžiai bendradarbiaujantis su dviem pilotais visuose skrydžio etapuose.

Tradiciškai borto in[inieriaus darbo vieta paprastai yra pagrindinėje pilotų kabinoje iškart už piloto ir antrojo piloto ir šalia šturmano. Pirmųjų keturmotorių komercinių hidroplanų, tokių kaip , ir , atveju šis įgulos narys buvo vadinamas „skrydžio mechaniku“. Pirmojoje 1929 m. sukurtos labai didelės skraidančios valties įguloje šis įgulos narys buvo vadinamas „inžinieriumi“, pagal analogiją su atitinkamu laivo pareigūnu. „Do X" borto inžinierius valdė didelę ir sudėtingą inžinerinę stotį, kontroliavusią dvylikos orlaivio variklių darbą.

Antrojo pasaulinio karo metu daugelis JAV bombonešių įgulose buvo numatytos borto inžinieriaus pareigos. Šios pareigos buvo dubliuotos su šaulio pareigomis, kuris valdė kulkosvaidį, paprastai įrengtą viršutiniame bokštelyje, kaip ketvirtame dešimtmetyje JAV sukurto bombonešio „Boeing B-17 Flying Fortress“ atveju.

Pareigos

Nebenaudojamo keturmotorio Iljušin Il-86 kabina su borto inžinieriaus darbo vieta dešinėje

Borto inžinierius („oro inžinierius“ Jungtinės Karalystės Karališkosiose oro pajėgose) yra atskaingas už visų orlaivių sistemų veikimą ir monitoringą. Jo pareigos yra diagnozuoti ir, jei įmanoma, ištaisyti arba pašalinti visus galimus gedimus. Daugumoje daugiamotorių orlaivių borto inžinierius nustato ir koreguoja variklių galią kylant, kylant, skrendant kreiseriniu greičiu, atliekant nuėjimą į antrą ratą arba bet kuriuo metu, orlaivį pilotuojančiam lakūnui paprašius nustatyti konkrečius galios rodiklius. Borto inžinierius prižiūri pagrindinių sistemų veiklą, įskaitant degalų, slėgio ir oro kondicionavimo, hidraulinę, elektros (įskaitant generatorių), dujų turbinos kompresorių / oro turbinos variklių (APU, GTC, ATM), priešapledėjimo (variklio ir įsiurbimo angos apsaugos nuo ledo, stiklų šildymo, zondo šildytuvo), deguonies, apsaugos nuo gaisro ir perkaitimo, aušinimo skysčio sistema, aušinimo sistema, priverstinio oro aušinimo sistema ir motorizuotų skrydžio valdikliių sistemų veikimą ir būklę.

Traptautinės kosminės stoties borto inžinierė Tracy D. Dyson savo darbo vietoje, 2024 m. rugpjūčio 20 d.

Borto inžinierius taip pat atsako už orlaivių patikrinimą prieš skrydį ir po skrydžio bei orlaivio svorio, svorio centro ir balanso skaičiavimų teisingumą. Lėktuvuose, kuriuose borto inžinieriaus darbo vieta yra pačioje pilotų kabinoje, ji įrengiama iš karto už dviejų pilotų (visuose Vakarų gamybos lėktuvuose su trijų ar keturių asmenų įgula), jie taip pat stebi orlaivio skrydžio trajektoriją, greitį ir aukštį. Didelė jų laiko dalis praleidžiama kryžminiam pilotų pasirinkimų patikrinimui. Borto inžinierius yra lėktuvo sistemų ekspertas, turintis plačias technines žinias apie orlaivių sistemas ir orlaivio veikimą. Kai kuriuose kariniuose lėktuvuose („Lockheed C-5 Galaxy“, , ) borto inžinieriaus darbo vieta yra įrengta už antrojo piloto kabinoje, veidu į pagal orlavio bortą įrengtą valdymo skydą, su galimybe pasisikti į priekį ir valdyti droselius, apšvietimo ir skrydžio valdiklius. SSRS sukurtame „Tupolev Tu-134" borto inžinieriaus darbo vieta įrengta orlaivio nosyje. Kituose Vakarų gamybos kariniuose lėktuvuose, pvz., „" ir „", borto inžinieriaus darbo vieta yra tarp pilotų, šiek tiek atitraukta atgal, o C-130 modelių „A"-„H" atveju – šiek tiek aukščiau pilotų. „P-3 Orion", „E-6B Mercury" ir „E-3 Sentry" borto inžinierius yra atsakingas už variklių paleidimą ir išjungimą. Kai kurių šalių kariuomenėse orlaivio borto inžinierius taip pat turi teisę atlikti ir sertifikuoti orlaivio remontos darbus, kai jis yra toli nuo savo bazės. Taip yra sumažinamas poreikis techninio remonto įguloms lydėti orlaivį trumpalaikių nuotolinių misijų metu.

II Pasaulinio karo karinių orlaivių borto inžinieriai kartais buvo atsakingi ir už ginklų sistemų valdymą, tokių kaip viršutinis šio šaulio bokštelis.

Civiliniuose lėktuvuose borto inžinieriaus darbo vieta įrengiama taip, kad jis galėtų stebėti tiek priekinius prietaisus, pilotų veiksmusir reguliuoti traukos variklių svirtis, esančias ant centrinio pjedestalo; borto inžinieriaus krėslas gali judėti pirmyn ir atgal, gali pasisukti į šonus 90 laipsnių, todėl gali būti nukreiptos į priekį nustatyti variklio galią, judėti atgal ir pasukti į šoną, kad būtų įsitaisyti darbui su sistemos valdiklių skydelu. Borto inžinierius yra orlaivių sistemų ekspertas lėktuve ir atsakingas už trikčių šalinimą ir sprendimų siūlymą avarinių skrydžio situacijų metu ir neįprastoms techninėms sąlygoms, taip pat už kilimo ir tūpimo duomenų skaičiavimą.

Borto inžinieriaus vaidmuo trijų asmenų įguloje yra ta, kad anomalijų ar avarinių situacijų atveju, kapitonas galėtų perduoti orlaivio pilotavimą antram pilotui, o pats su borto inžinierium suplanuotų ir atliktų veiksmus, reikalingus problemai suvaldyti ir ištaisyti. Tokiu būdu yra paskirstomas darbo krūvis ir užtikrinama kryžminė kontrolė, kas padidina saugumą. Šiuo atveju kapitonas tampa orlaivio vadu ir sprendimų priėmėju (nepilotuojantis lakūnas, angl. pilot not flying – PNF), antrasis pilotas tokiu atveju tampa tikruoju orlaivio pilotu (angl. pilot flying – PF), o borto inžinierius skaito kontrolinius sąrašus (angl. checklist) ir atlieka veiksmus, reikalingus padėti kapitonui. Gali pasitaikyti atvejų, kad avarinės situacijos metu pilotai susikeis vaidmenimis. Vienas iš tokių pavyzdžių įvyko A300 B serijos orlaivyje, kai sugedus elektros generatoriaus, iš atsarginio akumuliatoriaus maitinami prietaisia liko veikti tik kapitono pusėje, todėl kapitonas tapo pilotuojančiu lakūnu, o antrajam pilotui ir borto inžinieriui teko spręsti kilusią problemą.

Reguliavimas

Komerciniuose orlaiviuose, į kurių įgulą įeina borto inžinierius, jis yra trečias orlaivio vadas po kapitono ir pirmojo piloto.

Skirtingai nei komercinių pilotų atveju, borto inžinieriams JAV Federalinė aviacijos administracija niekada nenustatė privalomo išėjimo į pensiją amžiaus. Dėl to kai kurie pilotai sulaukę 60 metų savanoriškai pereidavo į šias, žemesnes pareigas. Ši praktika buvo nagrinėjama 1985 m. dviejose JAV Aukščiausiojo Teismo bylose, kuriose jis nusprendė, kad praktika versti borto inžinierius išeiti į pensiją remiantis pilotų taisyklėmis, buvo Diskriminacijos pagal amžių darbe įstatymo pažeidimas. Anksčiau tais metais jis neteisėta pripažino praktiką, kuri neleido pilotams „išmušti“ skrydžių inžinierių iš pareigų, pilotams sulaukus pensinio amžiaus.

Pabaiga

Boeing 747-200 borto inžinieriaus darbo vieta

Nuo devintojo dešimtmečio, atsiradus mažeiems ir galingiems integriniams grandynams bei dėl kitų kompiuterių ir skaitmeninių technologijų pažangos, borto inžinierius lėktuvuose pakeitė kompiuterinės sistemos.

Dviejų pilotų įguloms pritaikytuose lėktuvuose orlaivio sistemas stebi ir automatiškai reguliuoja įvairūs jutikliai ir kompiuteriai. Įvykus gedimui, sutrikimui ar avarijai, informaicja apie tai rodoma elektroniniame ekrane. Tokiu atveju vienas pilotas valdo orlaivį, o kitas – pradeda skaityti ir vykdyti greitųjų nuorodų vadovą (QRH), ieškodamas problemos sprendimo.

Naujausi orlaiviai, kuriuose reikalingas borto inžinierius yra kariniai Boeing 707 variantai, (E-3 Sentry ir E-6 Mercury, abu pagaminti iki 1991 m.,)Tupolev Tu-154, kurio paskutinis pavyzdys buvo pristatytas 2013 m. ir , kurio vienintelis egzempiorius pirmą kartą pakilo į orą 2019 m. Rusijoje sukurti Tupolev Tu-204 buvo pradėti gaminti skirti trijų pilitų įgulai, vėliau ketinant įgulą sumažinti iki dviejų. Dėl po Rusijos agresijos prieš Ukrainą įvestų sankcijų Rusijos aviacijos pramonei negalint įmportuoti modernios avionikos, šie orlaiviai 2023 m. gaminti trijų pilotų įgulai.

Paskutinė didžioji JAV keleivių oro linijų bendrovė, eksploatavusi orlaivius, kurių įguloje buvo borto inžinierius, buvo Northwest Airlines, kuri 2009 m. nutraukė paskutinių B747–200 eksploataciją. Paskutinis stambus krovinių operatorius, samdęs borto inžinierius, buvo FedEx Express, 2013 m. atsisakęs paskutinio Boeing 727. „FedEx“ iki 2022 m. pradžios eksploatavo „DC-10“, tačiau nors pastarieji buvo skirti trijų asmenų įgulai, jie palaipsniui buvo modernizuoti iki į „MD-10“ standarto, kurį valdė dviejų asmenų įgula.

Lietuvos aviacijoje borto inžinieriaus pareigos išnyko aviakompanijoms atsisakius SSRS pagamintų orlaivių – „Lietuvos avialinijos“ paskutinius trinarei įgulai pritaikytus Jak-42 pardavė 2002 m., aviakompanija „Lietuva“ nedidelius, tačiau tirjų pilotų įgulai skirtus Jak-40 eksploatavo iki 2004 m., aviakompanija „Aviavilsa“ turbosraigtinius krovininius An-24 eksploatavo iki XXI a. antrojo dešimtmečio vidurio, Lietuvos karinės oro pajėgos baigė naudoti XXI a. antrojo dešimtmečio viduryje.

Išnašos

1. Cox, John. Ask the Captain: What does the flight engineer do?, USA Today, March 23, 2014. Retrieved August 14, 2014.
2. Eldridge, Andrea. Confessions of a Flight Engineer: Flashlights, timers, and breath mints required, , November 2011.
3. Gibbons, Amy (1985). „No Place to Go After 60: The Plight of Pilots and Flight Engineers in the Airline Industry“. Hofstra Labor Law Journal. 2 (2). Nuoroda tikrinta 28 January 2022.
4. Greenhouse, Linda (18 June 1985). „Forced Retirement at 60 Barred“. New York Times. p. D1. Nuoroda tikrinta 28 January 2022.
5. Cox, John. Ask the Captain: What does the flight engineer do?, USA Today, March 23, 2014. Nuoroda tikrinta 2014 m. rugpjūčio 14 d..
6. „Boeing E-3 Sentry AWACS“. Warrior Lodge. Nuoroda tikrinta 15 March 2022.
7. Falcus, Matt (26 February 2013). „Last Tu-154 Handed Over“. Airport Spotting. Nuoroda tikrinta 2022 m. kovo 15 d..
8. Team, ABW (28 June 2017). „Paul Allen's Stratolaunch“. ABW Technologies. Nuoroda tikrinta 2022 m. kovo 15 d..
9. Russia’s Boeing 757 Rival Tu-214 Set For Delivery Next Year But Only With 3 Person Cockpit, Simple Flying, nuoroda tikrinta 2024 m. spalio 4 d.
10. „Aircraft by Type“. Delta Flight Museum. Nuoroda tikrinta 15 March 2022.
11. „End of an Era as FedEx Express Retires Last B727“. FedEx Newsroom. 21 June 2013. Nuoroda tikrinta 2022 m. kovo 15 d..