Boguslavas Korvinas Gosievskis Boguslavas Korvinas Gosievskis Gosievskiai Ślepowron Gimė apie 1660 m Mirė 1744 m birželi

Boguslavas Korvinas Gosievskis

Boguslavas Korvinas Gosievskis
Gosievskiai

Ślepowron

Gimė	apie 1660 m.
Mirė	1744 m. birželio 24 d. (~84 metai) Vilnius
Tėvas	Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis
Motina

Vikiteka	Boguslavas Korvinas Gosievskis

Boguslavas Korvinas Gosievskis (lenk. Bogusław Korwin Gosiewski, apie 1660 m. – 1744 m. birželio 24 d. Vilnius ?) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Katalikų bažnyčios ir politinis veikėjas.

Giminė

Kilęs iš Lietuvos bajorų Gosievskių giminės. Tėvas Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis, motina , seserys Teresė Gosievska ir Sofija Gosievska.

Valdė Punsko, Veližo ir kitus dvarus. Po Boguslavo mirties vyko ilgos derybos dėl jo paliktų turtų priklausomybės.

Vilniaus katedros kanauninkas, Anykščių klebonas. Nors ir būdamas giminė, pradėjo konfliktuoti su Sapiegomis ir 1700 m. pasirašė prieš juos nukreiptos Valkininkų konfederacijos aktą. Per Šiaurės karą 1706 m. Vilnių užėmus švedams liko mieste, padėjo kapitulai išvengti didelės kontribucijos. Suartėjęs su Sapiegų priešininku po Poltavos mūšio 1709–1717 m. buvo rusų nelaisvėje, kalintas Kijeve. 1717 m. Vilniaus sinodo išrinktas vienu jo teisėjų. 1720–1724 m. Lietuvos didysis raštininkas. 1722 m. paskirtas tituliniu Akanto vyskupu ir Vilniaus vyskupu sufraganu Baltarusijai (Vilniaus vyskupijos dalis). 1723–1724 m. po vyskupo M. J. Ancutos mirties ir 1729–1730 m. po vyskupo mirties administravo Vilniaus vyskupiją. 1725 m. paskirtas , bet ten nerezidavo, nes Smolenskas buvo Rusijos valdžioje. Iki mirties iš Vilniaus valdė baltarusiškąją vyskupijos dalį. Pagal liberum veto teisę kartu su kitais nutraukė dviejų Abiejų Tautų respublikos Seimų – 1730 m. Gardine ir 1732 m. Varšuvoje darbą. Buvo LDK bajorijos opozicijos Augustui II veikėjas; palaikė Stanislovą Leščinskį, kaip jo šalininkas 1735–1736 m. buvo pasitraukęs į Karaliaučių.

. Boguslavas Korvinas Gosievskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 14 psl.