Birka

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

59°20′11″ š. pl. 17°32′44″ r. ilg. / 59.33639°š. pl. 17.54556°r. ilg. / 59.33639; 17.54556

Birka ir
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Švedija
Tipas	Kultūrinis
(Kriterijus)	iii, iv
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 555
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	1993  (17-oji sesija)
Birka šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Birka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Birka (šved. Birka) – didžiausias 800–975 metų Švedijos vikingų prekybos centras, kuris minimas „šiaurės apaštalo“ Šv. gyvenime ir Adomo Brėmeniečio kūriniuose. Nuo XIX a. tapatinamas su Bjėrkės sala, esančia Melareno ežere. Ši vieta įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Seniausias miestas dabartinėje Švedijos teritorijoje buvo paskutinis prekybos kelio punktas, jungiantis Skandinaviją su Arabų Kalifatu. Apie tai byloja randamos arabiškos monetos ir prekės. X a. pabaigoje Birka perleido savo politines ir ekonomines teises , galbūt dėl didelio gaisro ar nusekusių vandens kelių.

Archeologiniai tyrinėjimai

1871 m. švedų mokslininkas Chjalmaras Stolpė, Bjėrkės saloje aptiko didelį kiekį atvežtinio gintaro. Todėl jis buvo pirmasis paskelbęs apie svarbų ankstyvųjų viduramžių prekybos centrą. Nuo to laiko Birkos vardas tapo vėl žinomas, nes iki tol jis buvo minimas tik lotyniškuose viduramžių metraščiuose. Per 25 metus Stolpė saloje atkasė apie 1 200 žymių vikingų kapaviečių, daugiausiai medinėse patalpose po kurganais.

Iš Stolpės tyrimų galima teigti, kad Birkoje egzistavo tvirtovė, o pastovių gyventojų skaičius neviršijo 700, o tai buvo žymiai mažiau žmonių nei panašiose gyvenvietėse Rusijoje, Pietų Pabaltijyje ir Danijoje. Tuo tarpu viduramžių tekstuose Birka minima kaip didelis miestas, kuris klestėjo dar Adamo Brėmeniečio laikais, bet tai nėra patvirtinta Stolpės archeologinių kasinėjimų medžiagoje.