Apie Lenkijos kaimą žr Bereza Liublinas dd Biarozà blrs Бяроза iki 1940 m Kartūzų Biaroza taip pat Berioza rus Берёза mi

Apie Lenkijos kaimą žr. Bereza (Liublinas).

Biarozà (blrs. Бяроза, iki 1940 m. Kartūzų Biaroza; taip pat Berioza, rus. Берёза) – miestas Jaseldos upės dešiniajame krante, 100 km į šiaurės rytus nuo Bresto, Bresto sritis, Baltarusija. Biarozos rajono centras. Per miestą eina Minsko-Bresto kelias ir geležinkelis. Miesto įžymybė – 1648 m. Sapiegų įkurto kartūzų vienuolyno griuvėsiai. Išplėtota maisto, statybinių medžiagų, keramikos, metalo apdirbimo pramonė. Yra šiluminė elektrinė.

Biaroza blrs. Бяроза, rus. Берёза

Miesto rotušė

Biaroza 52°31′59″š. pl. 24°59′13″r. ilg. / 52.533°š. pl. 24.987°r. ilg. / 52.533; 24.987 (Biaroza)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Bresto sritis
Rajonas	Biarozos rajonas

Gyventojų (2022)	28 454

Vikiteka	Biaroza

Istorija

Biarozos kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1477 m. Nuo XVI a. pabaigoje priklausė Sapiegoms. Nuo 1629 m. minimas Biarozos miestelis. 1648–1689 m. pastatyta bažnyčia ir kartūzų vienuolynas – iš čia ir senasis Kartūzų Biarozos pavadinimas. 1706 m. Biarozoje susitiko Rusijos caras Petras I ir ATR valdovas Augustas II. Per Šiaurės karą miestą sugriovė Švedijos kariuomenė. Iki 1795 m. priklausė LDK, 1795 m. ją okupavo Rusijos imperija.

XIX a. pirmoje pusėje Biarozoje vyko 8 metiniai turgūs, veikė odininkų ir audėjų manufaktūros, 36 krautuvės. 1833 m. Biarozoje buvo 200 medinių namų. XIX a. pastatyta cerkvė. 1871 m. per Kartūzų Biarozą nutiestas geležinkelis Maskva–Brestas. Tai buvo miestelis Pružanų apskrityje.

1921–1939 m. priklausė Lenkijai, buvo Kartūzų Biarozos valsčius. 1934–1939 m. buvusiose Rusijos imperijos kariuomenės Biarozos kareivinėse veikė koncentracijos stovykla Lenkijos politiniams kaliniams, joje 1939 m. kalėjo apie 10 000 žmonių, tarp jų buvo ir Vilniaus krašto lietuvių. 1939 m. balandžio 1 d. Sialeco valsčiaus Navasiolkų kaimas prijungtas prie Biarozos miesto. 1939 m. Biaroza atiteko Baltarusijos TSR. 1940 m. gavo miesto teises, tapo rajono centru. Per II pasaulinį karą Biarozoje nacių įkurtoje koncentracijos stovykloje nužudyta apie 7000 žmonių.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2007 m.

1833 m.

1897 m.^sur.

1939 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.

2007 m.

1 200

6 226

5 000

5 600

7 500

26 000

31 100

29 400

Sportas

FK Biaroza-2010;
Miesto stadionas.

Galerija

Napoleono Ordos užfiksuotas vienuolyno vaizdas
Vienuolynas po 1906 m.
Kartūzų vienuolyno griuvėsiai
Vienuolyno griuvėsiai
Pagrindiniai vartai prieš restauraciją
Iš vienuolyno plytų pastatytos carinės kareivinės

Šaltiniai

Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
Bereza-Kartuska. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 140 psl. (lenk.)
Dz.U. 1939 nr 27 poz. 178
Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 60
Biaroza. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 143 psl.

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Bereza-Kartuska. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 140 psl. (lenk.)

[3] Dz.U. 1939 nr 27 poz. 178

[4] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 60

[5] Biaroza. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 143 psl.