Kitos reikšmės Alkos kalnas reikšmės Kitos reikšmės Betygalos piliakalniai Betygalos II piliakalnisPiliakalnis iš šiaurė

Kitos reikšmės – Alkos kalnas (reikšmės).

Kitos reikšmės – Betygalos piliakalniai.

Betygalos II piliakalnis

Betygalos II piliakalnis

Koordinatės

55°21′04″ š. pl. 23°22′17″ r. ilg. / 55.35111°š. pl. 23.37139°r. ilg.

Vieta

Raseinių rajonas

Seniūnija

seniūnija

Aukštis

18-25 m

Plotas

107x73

Priešpilis

gyvenvietė

Naudotas

I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga -
I tūkstantmetis m.e.

Žvalgytas

1955

Tirtas

1955 m.

Registro Nr.

AR880/5566 /A364P

Betygalos II piliakalnis, arba Alkos, Aukos kalnas – piliakalnis ir alkas (M141) Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Betygalos, Dubysos regioniniame parke. Piliakalnis yra archeologinis, kraštovaizdžio ir mitologinis paminklas, 2000 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą (u. k. 5567 ).

Piliakalnio šlaite (priešingame nuo kapinių) įrengtas aukuras

Tvarkoma aukuro aikštelė. 2018 m. birželis

Šis piliakalnis primena pailgą kalvą, yra prie pat naujųjų Betygalos kapinių, dar vadinamas Alkos arba Aukos kalnu. Jis yra už 300 m į pietryčius nuo pirmojo piliakalnio. Šlaite stūkso Piliakalnio koplyčia.

Piliakalnis

Piliakalnį – stačiašlaitę kalvą, esančią Dubysos intako dešiniojo kranto slėnio pakraštyje, iš trijų pusių juosia upelio slėnio daubos, šiaurės pusėje yra aukštuma. Šlaitai į slėnį statūs, 20–25 m, šiaurinis galas nuo aukštumos pakyla apie 5 m aukščio. Aikštelė orientuota šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 30 x 33 m dydžio, jos šiauriniame krašte yra pylimo liekanų. Pasak J. Basanavičiaus, čia stovėjusi XIII a. – XIV a. rašytinių šaltinių minima .

II piliakalnis – greičiausiai tai pirmojo piliakalnio įtvirtintas papilys. Jis įrengtas aukštumos kampe. Piliakalnį iš pietryčių, pietvakarių ir šiaurės vakarų juosia daubos. Šlaitai į daubas statūs, 18–25 m aukščio. Aikštelė beveik trikampė, nulyginta, 107x73 m dydžio, jos pietvakarinis kraštas 7 m aukštesnis. Pašlaitėje yra puslankio formos 90 m ilgio, 16 m pločio ir 3 m gylio griovys. Šlaite (kapinių pusėje) stovi 1860–1866 m. pastatyta penkiakampė Jankovskių koplyčia. Griovys rytinėje dalyje 5 m plotyje viršuje užpiltas. Kalnas apaugęs mišku, aikštelės dalis palei koplyčią dirvonuoja.

Tyrimai

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1909 m. atliko Liudvikas Kšivickis, aprašė Tadas Daugirdas, 1967 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas, 1980 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Tvarkymo darbai

2017–2018 m. buvo vykdomi piliakalnio tvarkymo darbai. Įrengta takų ir laiptų sistema, jungianti abu piliakalnius ir kapines, pašalinti vaizdą užstojantys medžiai ir krūmai, pertvarkyta vieta prie aukuro.

Literatūra

Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 164
Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. t.2, p. 40.
Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998.
Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 132.

Šaltiniai

„Objekto Nr. 5567 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 40 (Nr. 82)
Betygalos piliakalniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 131 psl.
Betygalos piliakalniai tvarkomi ir pritaikomi lankymui