Bernardas Kodatis Gimė 1879 m birželio 18 d Potsdame Mirė 1957 m liepos 5 d 78 metai Čikagoje Tėvai Sutuoktinis ė Veikla

Bernardas Kodatis
Gimė	1879 m. birželio 18 d. Potsdame
Mirė	1957 m. liepos 5 d. (78 metai) Čikagoje
Tėvai
Sutuoktinis (-ė)

Veikla	Lietuvos astronomas

Bernardas Kodatis (taip pat galima rasti vartojant: Kodaitis, Kadatis, Kadata) (1879 m. birželio 18 d. Potsdame – 1957 m. liepos 5 d. Čikagoje) – Lietuvos astronomas, geodezininkas, pedagogas.

Biografija

Gimė suvokietėjusioje (motina vokietė), lietuviškai nekalbėjusioje šeimoje. Gimnazijoje draugų ne kartą pajuoktas dėl nevokiškai skambančios pavardės, pasiguodė dėdei dailininkui, kuris išaiškino jo lietuvišką kilmę. „Atsivertęs“ lietuviu pradėjo domėtis Lietuva, užmezgė ryšius su Berlyno lietuvių draugija, įsikūrusia 1905 m., kurioje nuolat vedė vakarinius kursus, ir su laiškanešiu Pozingeriu, kuris studijavo lietuvių kalbą. Atvykęs 1907 m. į Lietuvą pateko į lietuviškumo centrą Vilniuje, gyveno P. Bugailiškio šeimoje Pohuliankos gatvėje. Vėliau vedė O. Bugailiškienės seserį .

Baigė Berlyno universitetą, 1918 m. jame apgynė daktaro disertaciją. Įsijungė į Mažosios Lietuvos išsilaisvinimo sąjūdį, bet, gelbėdamasis nuo vokiečių policijos, 1919 m. atsisakė Vokietijos pilietybės ir apsigyveno Kaune. 1919–1922 m. Švietimo ministerijos aukštojo mokslo departamento vicedirektorius. 1920–1922 m. Aukštųjų kursų lektorius. 1922–1940 m. Kauno universiteto docentas, profesorius. 1923 m. vienas Klaipėdos krašto vaduotojų, Klaipėdos sukilimo organizatorių.

1929 m. įkūrė Kauno observatoriją Linksmakalnyje ir jai vadovavo. Be to, buvo Pabaltijo geodezinės komisijos, jungusios 10 valstybių, bendradarbis, Lietuvos 1-os eilės trianguliacijos astronomas. Nuo 1941 m. Vilniaus universiteto profesorius ir observatorijos direktorius. 1944 m. pasitraukė į Vakarus; iš pradžių gyveno Vakarų Vokietijoje, 1951 m. persikėlė į JAV.

Paskelbė straipsnių iš astronomijos ir geodezijos žurnaluose „Kosmos“, „Kultūra“, laikraštyje „Lietuvos ūkininkas“ ir kt.

Šaltiniai

Peliksas Bugailiškis. Gyvenimo vieškeliais, Šiaulių Aušros muziejus, 1994 m., p. 218

straipsnis iš bernardinai.lt

[1] Peliksas Bugailiškis. Gyvenimo vieškeliais, Šiaulių Aušros muziejus, 1994 m., p. 218