Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Bergmano taisyklė (angl. Bergmann's rule) – gyvūnų ekologijos dėsnis, aprašantis šiltakraujų gyvūnų kūno masės ir aplinkos temperatūros ryšį. Taisyklė pavadinta ją 1847 m. suformulavusio XIX a. vokiečių biologo Christiano Bergmano (Christian Bergmann) vardu. Ši taisyklė ir yra dažniausiai minimi ekologiniai dėsningumai, susiję su klimato įtaka gyvūnams.

Stambiausias rudųjų lokių porūšis – Kodiako lokiai.

Vienas smulkiausių rudųjų lokių porūšis – Sirijos lokiai.

Bergmano taisyklė teigia: Tos pačios rūšies (arba artimų genčių) individai, gyvenantys šaltesniame klimate, turi didesnę kūno masę, nei panašūs individai, gyvenantys šiltesnio klimato sąlygomis.

Šiauriniame pusrutulyje šis reiškinys pasireiškia tuo, kad kuo toliau į šiaurę, tuo stambesni tos rūšies individai. Pvz.,

Kodiako porūšio rudųjų lokių, gyvenančių Aliaskos Kodiako salose, patinai sveria iki 700 kg, o vidutinės juostos rudųjų lokių patinai sveria iki 450 kg. Sirijos rudieji lokiai buvo dar smulkesni.
Tigrų porūšio amūrinių tigrų patinai laisvėje sveria iki 400 kg, tuo tarpu labiausiai pietiniai, ties pusiauju gyvenantys Sumatros tigrų patinai sveria iki 130 kg.
Šernai: Toskanoje (Italija) nušautas didžiausias šernas kuilys svėrė 150 kg. Ardėnuose, Negremonto miške, 1999 m. nušautas šernas svėrė 227 kg. Karpatų šernai sveria iki 200 kg. Rusijos šernai sveria iki 300 kg.

Stambesni gyvūnai turi santykinai mažesnį kūno paviršiaus ir kūno masės santykį, negu smulkesnieji, todėl šaltoje aplinkoje jie lengviau išlaiko pastovią . Šilumą generuoja medžiagų apykaita visame kūno tūryje, kuris proporcingas kūno masei, todėl šilumos gamyba proporcinga kūno masei, o šiluma prarandama per kūno paviršių. Todėl didelė kūno masė yra palanki adaptacija gyvenant šaltame klimate.
Ir atvirkščiai, stambus kūnas yra tam tikras trūkumas šiltame klimate, kadangi gyvūnui tenka intensyviau aušintis, kad atsikratytų šilumos pertekliaus. Tam, atrodytų, prieštarauja toks pavyzdys, kaip afrikinis dramblys, kurio kūno paviršiaus ir kūno masės santykis artimesnis šaltųjų kraštų gyvūnams. Tropinių gyvūnų kūne intensyvesnį šilumos šalinimą užtikrina ilgos galūnes ir didelės ausys, didinančios kūno paviršių (tai jau ). Afrikiniams drambliams kaip tik būdingos didelės ausys, dalyvaujančios termoreguliacijoje. Drambliai žymiai dažniau aptinkami medžių unksmėje, kai vedžiojasi drambliukus, kurie gerokai jautresni perkaitimui saulėkaitoje.

Bergmano taisyklės aprašomas reiškinys veikia ir žmonėse. Pvz., Šiaurės Azijos tautų žmonės yra stambesni už Pietryčių Azijos gyventojus. Lygiai taip pat skandinavai yra aukštesni ir stambesni už italus.