Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Geografinis paplitimas
Berberų
Paplitimas	Šiaurės Afrika
Kalbų skaičius	>14
Kilmė	Semitų-chamitų

Klasifikacija	rytų berberų, šiaurės berberų, tuaregų, gvančių (?), numidų (?)

Berberų kalbos (ⵜⴰⵎⴰⵣⵉⵖⵜ, Tamaziɣt) – semitų-chamitų kalbų šeimai priklausančių kalbų grupė, vartojama Šiaurės Afrikoje gyvenančių berberų genčių. Plačiausiai berberų kalbos vartojamos Magribe (Maroke, Alžyre, Tunise), mažiau Libijoje, Malyje, Nigeryje, Burkina Fase, Mauritanijoje, Egipte. Šios kalbos taip pat vartojamos berberų diasporos pasaulyje. Berberų kalbai Maroke nuo 2011 m. suteiktas valstybinės kalbos statusas (greta arabų), o Alžyre – regioninės kalbos (greta prancūzų) statusas.

Nors didelė dauguma Šiaurės Afrikos gyventojų yra berberų kilmės, tik palyginti nedidelė jų dalis tebekalba berberų kalbomis. Šios kalbos turi 2200 metų senumo rašto tradiciją (tifinagas), bet dabar dažniau vartoja arabų ar lotynų raštą. Manoma, kad berberų prokalbė anksti atsiskyrė nuo kitų semitų-chamitų kalbų, bet pati susisegmentavo į atskiras kalbas palyginti neseniai.

Išskiriamos šios berberų kalbos:

šilhų kalba [shi] – vidurio Marokas, ~8 mln. žmonių;
kabilų kalba [kab] – šiaurės Alžyras (Kabilija), 5-7 mln.;
[tzm] – rytų Marokas, 3-5 mln.;
[rif] – šiaurės Marokas (Rifas), 1,4 mln.;
[shy] – šiaurės rytų Alžyras (Oreso kalnai), 1,4 mln.;
tuaregų kalbos [tmh] – šiaurės Malis (Azavadas), Nigeris, Burkina Fasas, 1,2 mln.;
[jbn] – Libija, 184 tūkst.;
[cnu] – šiaurės Alžyras, 76,3 tūkst.;
[siz] – Egiptas (Sivos oazė), 15-30 tūkst.;
[gha] – Libija (Gadamesas), ~4000;
[auj] – Libija (Audžila), ~2000;
zenagų kalba [zen] – Mauritanija, Senegalas, 200 (?);
[swn] – Libija (), galimai išnykusi (?).

Su berberų kalbomis siejama , vartota vietinių Kanarų salų gyventojų.