Bačata

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Bačata – šokis ir muzikos stilius, atsiradęs Dominikos Respublikoje ir paplitęs Karibų jūros baseino Lotynų Amerikos šalyse.

Chuanas Luisas Gero koncerto Bostone metu.

Bačata – daina apie nelaimingos meilės vargus ir gyvenimo negandas.

Istorija

Bačatos atsiradimas siejamas su įtempta socialine padėtimi, susiklosčiusia Dominikos Respublikoje 1960 m. Nors, pasak kai kurių šaltinių, apie bačatą jau buvo kalbama 1922 ir 1927 metais.

Tais laikais bačata vadinosi triukšmingi vargšų vakarėliai. Tokie vakarėliai vykdavo kur papuola – uždaruose namų kiemeliuose ar tiesiog medžių paunksnėse. Tai buvo žemiausios socialinės klasės muzika, dar buvo vadinama vargšų kvartalų dainomis apie nelaimingą meilę, gyvenimo negandas.

Būtent dėl šios priežasties bačatą vadina – skausmo muzika. Ilgą laiką Dominikos Respublikoje bačata priklausė žemam rangui: šio stiliaus dainų negrodavo , negrodavo jų ir radijo stotys, nebuvo prekyboje muzikos įrašų.

Bačatos istorijoje perversmas įvyko 1980 metais. Iki to laiko bačatą kūrė tik alternatyvia vadinamos muzikos propaguotojai, kurie dainavo šias liūdnas dainas vakarėliuose naktimis. Su laiku muzikantai suprato, jog bačatos pagalba galima perteikti tokius jausmus kaip nostalgija, melancholija, .

Bačatos pradininku galima laikyti (Luis Días). Jis bačata susidomėjo 1970 m., kuomet mokėsi Dominikos folkloro. Kartu su to laiko grupe „“ (Convite) L. Diaz pradėjo įrašinėti šio stiliaus dainas įvairiai aranžuodamas. Kita vertus bačatos reikšmę Dominikos Respublikos kultūrai įvertino tik 1984 m. 1985 metais L. Diaz įrašė albumą, kurį pavadino „Nuliūdintas Luis Diaz“ (Luis Diaz amargado), o 1987 m. įrašė prodiusuotą dainininkės Sonjos Silvestre albumą pavadinimu „Viljoneros širdis“. Šis albumas tapo pirmąją naujojo muzikos stiliaus kregždute, pavadintu naujoji bačata. Greitai Sonja Silvestre (Sonia Silvestre) tapo populiaria naujosios bačatos atlikėja.

Tačiau pačiu įsimintiniausiu ir kartu svarbiausiu bačatos istorijoje tapo albumas, kurį išleido Chuanas Luisas Gero. Jis vadinosi „Rožinė bačata“ (Bachata Rosa). Albumas buvo išleistas 1990 m. ir pelnė didžiulį pasisekimą. Jis sugriovė neigiamą nuomonę apie bačatą: ji tapo populiari net aukščiausiuose Dominikos Respublikos socialiniuose sluoksniuose. 1990 m. pradžioje atsirado trys bačatos stiliaus kryptys, susijusios su atlikėjais.

Ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai veiksniai Dominikos Respublikoje nulėmė, tai, jog bačata išpopuliarėjo ne tik savo tėvynėje bet ir už jos ribų. Nauji atlikėjai, tokie kaip (Antony Santos), (Raulin Rodriguez) pakeitė ne tik tradicinės bačatos muziką, bet ir tekstus: dainų žodžiai tapo labiau jaudinančiais, o muzika – greitesnio tempo.

Šokis

Bačatos choreografija palyginti paprasta: 4 žingsniai iš vienos šalies į kitą, į priekį ir atgal ir sulig ketvirtuoju žingsniu koja truputėlį į priekį ir pakeliama. Partneriai šoka vienas šalia kito - atstumas tarp jų labai mažas - susikibę rankomis ir atlieka vienodą judesį. Pagrindinis šokio tikslas - tiesioginis kontaktas su partneriu.