Barentso jūra

Barenco jūra (Barentso jūra; rus. Баренцево море; norv. Barentshavet) – šelfinė jūra prie Norvegijos ir Rusijos krantų, tarp Naujosios Žemės, Prano Juozapo Žemės, Špicbergeno ir Lokių salos, Arkties vandenyne. Jūra užima 1 424 000  km², vidutinis gylis – 222 m, didžiausias – apie 600 m, druskingumas 32,5-35 ‰. Didžiausia sala – Kolgujevas, upės – Pečiora, . Dugne ledyninės ir terigeninės nuogulos – žvirgždas (ir rieduliai), smėlis, , dumblas, yra naftos ir dujų telkinių. Ties Rusija krantai žemi, pelkėti, didelės įlankos (, Kolos, , ), ties Norvegija nemažai fjordų (Varangerio, ). Potvynis vyksta kas pusė paros, jo aukštis iki 6,1 m.

Barenco jūra žemėlapyje

Žiemą šiaurines jūros dalis sukausto ledas, o iš šiaurės ištisus metus teka šalta srovė. Dėl susimaišančių šiltų ir šaltų srovių, taip pat paviršinio vandens tankio pokyčių per metus maistingas vanduo dažnai pakyla į viršų, pavasarį ir vasarą sukeldamas stiprų planktono „žydėjimą“. Planktonu minta didelės žuvų populiacijos, kurios reikalingos kitiems gyvūnams ir produktyviai žvejybos pramonei. Svarbiausi uostai – Murmanskas, Vardė.

Jūra pavadinta jūrininko Viljamo Barenco garbei.

Taip pat skaityti

• Pečioros jūra

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 51