Bantenas indonez Banten provincija Indonezijoje vakarinėje Javos dalyje Provincijos administracinis centras yra Serangas

Bantenas (indonez. Banten) – provincija Indonezijoje, vakarinėje Javos dalyje. Provincijos administracinis centras yra Serangas, jame gyvena virš 11 mln. gyventojų. Bantenas buvo Vakarų Javos provincijos dalis iki 2000 m.

Bantenas
Banten

Laiko juosta: ()
------ vasaros: (UTC)

Valstybė

Indonezija

Administracinis centras

Serangas

Gubernatorius

Ratu Atut Chosiyah

Gyventojų

11 904 562

Plotas

9 663 km²

Tankumas

1 232 žm./km²

Tinklalapis

www.bantenprov.go.id

Vikiteka

BantenasVikiteka

Kultūriškai Bantenas skiriasi nuo likusios Javos salos. Šiaurinė provincijos dalis, esanti prie Džakartos ir Javos jūros, yra labiau urbanizuota nei pietinė dalis, kurią supa Indijos vandenynas.

Istorija

V a. Bantenas buvo Tarumanagaros karalystės dalis.

1947 m. kaimuose šalia Ci Danghiyang rasti poezijos įrašai Sanskrito kalba. Įrašai kalba apie karaliaus Purnavarmano drąsą. Žlugus Tarumanagarai dėl Šrividžajos antpuolių Vakarų Java atiteko Sundai. Kinų šaltinyje „Chu-fan-chi“ apie 1200 m. Chou Ju-kua mini, kad Šrividžaja vis dar valdė Sumatrą, Malaką ir Vakarų Javą. Sundos uostas klestėjo, jo pipirai buvo laikomi labai aukštos kokybės. Žmonės dirbo žemės ūkyje, namus statė ant medinių polių (rumah panggung). Tačiau šalį niokojo plėšikai. Galėjo būti, kad kinų minimas Sundos uostas yra Bantenas.

Portugalų tyrinėtojas Tome Pires XVI mini Sundos uostus Banteną, Pontangą, Cheguidę (Cigede), Tangaramą (Tangerangas), Calapą () ir Chimanuką (Cimanuko upės žiotys).

1527 m. atvykus portugalams ką tik priėmę islamą javiečiai vadovaujami Sunan Gunungjati užėmė Banteną ir įkūrė . J. de Barros teigė, kad sultonato sostinė Bantenas prilygo Malakai ir Makasarui. Uostas buvo įlankos vidury. Per miesto centrą tekėjo švari laivuojama upė. Dabar upė nusekusi. Šalia buvo tvirtovė iš plytų, o centre turgaus aikštė, kurios pietinėje dalyje buvo karaliaus rūmai, o vakarinėje – mečetė.

XVII a. pradžioje Bantenas buvo svarbus prekybos centras. Uosto valdžia tuo metu rėmė ekonominę plėtrą. Bantenas valdė sritis Lampunge pietinėje Sumatroje.

Atvykę olandai Bantene rado portugalus. Anglai įkūrė Bantene atstovybę, po to olandai. Po to uoste pradėjo prekiauti prancūzai ir danai. Kovoje dėl prekybos kontrolės laimėjo olandai. 1601 m. olandų nugalėtas portugalų laivynas pasitraukė iš Banteno.

Administracinis suskirstymas

Pavadinimas	Plotas (km²)	Gyv. skaičius 2000 m.	Gyv. skaičius 2010 m.	Sostinė
(miestas)	175	294 936	374 464	Cilegonas
Serangas (miestas)	267	(a)	576 961	Serangas
	1 467	1 652 763	1 403 228	Barosas
	2 860	1 030 040	1 203 680	Rangkasbitungas
	2 747	1 011 788	1 145 792	Pandeglangas
Vakarinė dalis (be Džabodetabeko)		3 989 527	4 704 125
Tangerangas (miestas)	184	1 325 854	1 797 715	Tangerangas
(miestas)	147	(b)	1 303 569	Ciputatas
	960	2 781 428	2 838 621	Tigeraksa
Rytinė dalis (su Džabodetabeku)		4 107 282	5 939 905

(a) 2000 m. Serango miesto duomenys pridėti prie Serango regencijos.

(b) 2000 m. Pietų Tangerango miesto duomenys pridėti prie Tangerango regencijos.

Šaltiniai

INDONESIA: Urban Population of Cities // Provinces, citypopulation.de
Drs. R. Soekmono (1973, 5th reprint edition in 1988). Pengantar Sejarah Kebudayaan Indonesia 2, 2nd ed. Yogyakarta: Penerbit Kanisius. p. 60. {{}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()
SJ, Adolf Heuken (1999). Sumber-sumber asli sejarah Jakarta, Jilid I: Dokumen-dokumen sejarah Jakarta sampai dengan akhir abad ke-16. Cipta Loka Caraka. p. 34.

Indonezijos provincijos

Sumatra:	Ačehas \| Šiaurės Sumatra \| Vakarų Sumatra \| Banka-Belitungas \| Benkulu \| Džambis \| Lampungas \| Pietų Sumatra \| Riau \| Riau salos
Java:	Bantenas \| Centrinė Java \| Džakarta \| Džokjakarta \| Rytų Java \| Vakarų Java
Kalimantanas:	Centrinis Kalimantanas \| Pietų Kalimantanas \| Rytų Kalimantanas \| Šiaurės Kalimantanas \| Vakarų Kalimantanas
Mažosios Sundos salos:	Balis \| Rytų Nusa Tengara \| Vakarų Nusa Tengara
Sulavesis:	Centrinis Sulavesis \| Gorontalas \| Pietryčių Sulavesis \| Pietų Sulavesis \| Šiaurės Sulavesis \| Vakarų Sulavesis
Molukų salos ir Naujoji Gvinėja:	Aukštumų Papua \| Centrinė Papua \| Molukai \| Papua \| Pietų Papua \| Pietvakarių Papua \| Šiaurės Molukai \| Vakarų Papua

[1] INDONESIA: Urban Population of Cities // Provinces, citypopulation.de

[2] Drs. R. Soekmono (1973, 5th reprint edition in 1988). Pengantar Sejarah Kebudayaan Indonesia 2, 2nd ed. Yogyakarta: Penerbit Kanisius. p. 60. {{}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()

[3] SJ, Adolf Heuken (1999). Sumber-sumber asli sejarah Jakarta, Jilid I: Dokumen-dokumen sejarah Jakarta sampai dengan akhir abad ke-16. Cipta Loka Caraka. p. 34.