Banguotosios papūgėlės

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Melopsittacus undulatus
Banguotoji papūgėlė (Melopsittacus undulatus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Būrys: Papūginiai paukščiai ( Psittaciformes) Antšeimis: Psittacoidea ( Psittacoidea) Šeima: Psittaculidae ( Psittaculidae) Pošeimis: Loriai ( Loriinae) Triba: Melopsittacini ( Melopsittacini) Gentis: Banguotosios papūgėlės ( Melopsittacus) , 1840 Rūšis: Banguotoji papūgėlė ( Melopsittacus undulatus)
Binomas
Melopsittacus undulatus Shaw, 1805
Paplitimo arealas

Banguotoji papūgėlė (Melopsittacus undulatus) – nedidelis papūginių (Psittaciformes) būrio paukštis. Natūraliai paplitusios Australijoje. Labai populiarios kaip augintiniai.

Išvaizda

Banguotoji papūgėlė šį pavadinimą įgavo dėl bangelių ornamento ant sprando, nugaros ir sparnų plunksnų. Pilvo plunksnos būna vienspalvės. Uodegą sudaro dvi siaurėjančios, vienodo ilgio plunksnos bei dar viena plunksna, skirta „vairuoti“ kuomet paukštis skrenda. Sparnų plunksnos gali būti iki 8 cm, kurios paukščiui skrendant padeda laikytis ore.

Banguotosios papūgėlės 2-3 kartus per metus meta savo plunksnas. Uodegos plunksnos yra atnaujinamos maždaug du kartus per metus. Trumpąsias plunksnas ant galvos, pilvo bei nugaros keičia papūga nuolat per visus metus. Laukinės banguotosios papūgėlės būna vien tik žalios spalvos su geltona galvute. Nelaisvėje buvo išveista gerokai daugiau šių paukščių spalvų. Šiandien jų yra mėlynų, violetinių, geltonų ir netgi visiškai baltų. Raudonų arba juodų banguotųjų papūgėlių nėra.

Banguotosios papūgėlės snapas yra trumpas, kietas, lenktas.

Lyties bei amžiaus skirtumai

Suaugusias banguotąsias papūgėles galima lengvai atskirti pagal odos spalvą aplink šnerves (virš snapo): patinėlių vadinamoji vaškinė oda yra mėlynos spalvos, o patelių rudos (veisimosi sezonu) arba balkšvos spalvos (ne veisimosi metu). Abiejų lyčių jauniklių vaškinė oda rožinė. Jauną papūgą nuo suaugusios taip pat nesunku atskirti. Jauna papūga turi dideles akis, kurių rainelės nematyti. Pas suaugusią papūgėlę matyti balta rainelė aplink akį. Ant galvos esančios bangelės taip pat išduoda paukščio amžių. Jauna banguotoji papūga turi daug bangelių ant galvos, siekiančių net vaškinę odą. Tuo atveju suaugusios papūgos kakta būna vienspalvė. Be to, ant kaklo esančios dėmės pas jauną papūgą yra mažos bei pailgos; pas suaugusią – didesnės bei apvalios.

Spalvinės variacijos

Natūraliai paplitusios žalios banguotosios papūgėlės. Jų galva geltona. Žalių papūgėlių būna įvairių atspalvių: jos gali būti šviesiai, tamsiai arba pilkšvai žalios.

Mėlynosios papūgėlės būna šviesiai ir tamsiai mėlynos (kitaip vadinamos violetinėmis). Dvi mėlynos papūgėlės negali susilaukti žalios spalvos jauniklio. Mėlynų papūgėlių galva dažniausiai būna balta, tačiau yra mėlynųjų papūgėlių ir su geltonos spalvos galvomis. Pilvas būna mėlynas arba pilkas.

Papūgėlės, kurių plunksnos yra visiškai geltonos, pasižymi labai neryškiomis juodomis bangelėmis. Šių papūgėlių akys yra juodos.

Lutino banguotosios papūgėlės yra taip pat visiškai geltonos; jos neturi jokių tamsių spalvų. Jų skruostai ir sparnų galai balti. Lutino patinėlių vaškinė oda rausva, o patelių šviesiai ruda.

Baltos spalvos papūgėlės gali būti kiek skirtingos. Vienų baltų papūgėlių krūtinė yra švelniai melsva, akys juodos, vaškinė oda melsva arba ruda. papūgėlių plunksnos yra visiškai baltos, o akys raudonos.

Biologija ir ekologija

Šis paukštis natūraliai sutinkamas Australijoje, atvirose sausose buveinėse, dažniausiai krūmynuose, žolynuose ir retuose miškuose, sausrų metu užklysta į miškus ir jūrų pakrantes. Gamtoje šie paukščiai gyvena nedideliais būriais. Esant palankioms sąlygoms, sudaro didesnius būrius.

Pagrindinis šių papūgėlių maistas - įvairios sėklos. Taip pat gali lesti vaisius, daržoves.

Šiems paukščiams būdinga spalvinė rega. Be žmonėms įprastų spalvų, mato ultravioletinę spalvą.

Veisimasis

Banguotosios papūgėlės peri kolonijose, kad apsisaugotų nuo priešų. Patelė kas dvi dienas padeda po kiaušinį. Vidutiniškai banguotosios papūgėlės padeda 4-6, o kartais ir 9 kiaušinius. Vienas kiaušinis sveria apie 3 gramus. Patelė kiaušinius peri 18 dienų. Šias dvi su puse savaites patelė nesitraukia iš lizdo, išskyrus kai jai reikia išsituštinti. Patinėlis tuo tarpu rūpinasi maistu bei saugo lizdą. Tik ką išsiritę paukščiukai yra akli ir neapsiplunksnavę. Jie negali pakelti galvos ir yra šeriami jiems gulint ant nugaros. Paukščiukai sveria 1-1,6 g. Nors mažyliai išsirita skirtingu laiku, tačiau patelė visais jaunikliais rūpinasi vienodai. Kiaušinio lukštus patelė sulesa.

Maždaug po 35 dienų patinėlis moko jauniklius skraidyti. Tuo tarpu patelė ruošiasi sekančiam perėjimui. Dar po keleto dienų jaunikliai savarankiškai ieško pašaro. Maždaug po 6-7 savaičių mažyliai yra visiškai savarankiški bei sveria tiek, kiek ir jų tėvai.

Laikymas

Nelaisvėje šie paukščiai pradėti laikyti apie 1950 metus. Netrukus jie išpopuliarėjo visame pasaulyje. Banguotosios papūgėlės paprastai laikomos narveliuose. Šios papūgėlės aktyvios, todėl narvelyje yra svarbu pakabinti lakteles, žaislų. Banguotosios papūgėlės bendruomeninės, todėl joms būtinas bendravimas su žmonėmis arba kitomis papūgėlėmis.

Abiejų lyčių banguotosios papūgėlės gali išmokti mėgdžioti žmonių kalbą, tačiau patelių žodynas dažniausiai žymiai skurdesnis.

Papūgėlėms reikia galąsti snapą - tam tinka medžio šaka, žievė, o ypač – lesamas riedulys, į kurį papūgėlė gali ne tik pagaląsti ir apvalyti savo snapą, bet ir gauti svarbių mineralinių medžiagų.

Banguotosios papūgėlės nepakelia skersvėjo ir pernelyg didelio karščio. Nors joms reikia daug šviesos, tačiau tiesioginiai saulės spinduliai šiems paukščiams gali pakenkti.

Norint, jog nelaisvėje laikomos papūgėlės imtų perėti, joms būtina tam tikslui įrengti vietą. Į narvelį galima įdėti inkilėlį. Neturint perėjimo vietos, patelė neperės.

Vikiteka: Banguotoji papūgėlė – vaizdinė ir garsinė medžiaga