Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Bambarų Segu karalystė, dar žinoma kaip Bamana imperija, Bamarų imperija – istorinė Afrikos valstybė, XVII a. vid.–1861 m. egzistavusi dab. Malio teritorijoje. Ją sukūrė bambarų tauta.

Segu Bamanan Famamara
Bamana imperija

1640 – 1861

Svarbiausios Bamanos vietovės dab. Malyje.

Sostinė

Segu

Valdymo forma

monarchija

Faama

XVII a. vid.

Kaladian Coulibaly

1856-1861

Bina Ali

Era

Naujieji laikai

- Įkūrimas

1640 m., 1640

- Prijungiama prie Tukulerų imperijos

1861 m.

Istorija

Segu karalystė susiformavo XVII a. viduryje bambarų gyvenamame regione Nigerio upės slėnyje, esančiame tarp Manden aukštumų pietvakariuose ir Vidinės Nigerio deltos šiaurės rytuose. Sumenkus Maroko valdžiai regione, susidarė prielaidos susiformuoti smulkioms valstybėlėms, kurių viena buvo Segu mieste, valdoma Kulibalių dinastijos. Jos įkūrėju laikomas . Jam pavyko sustiprinti savo sostinę ir paversti ją regiono lydere. Tačiau po jo mirties valstybė vėl prarado savo reikšmę.

Tikruoju Bamanos imperijos pradininku laikomas , sugebėjęs sukurti jaunų vyrų organizaciją Ton. Ši išaugo į drausmingą ir ginkluotą kariuomenę. Tai leido Mamariui ne tik paimti valdžią Segu, bet ir pajungti aplinkinių miestų-valstybių vadus. Naudodamas songajų karinę techniką, Mamaris sukūrė sausumos armiją ir vandens armiją, kontroliuojančią didelę Nigerio atkarpą nuo Timbuktu šiaurėje iki Mande aukštumų pietvakariuose. Valdovas save titulavo biton ir vykdė karinius žygius į aplinkines fulbių, soninkių, mosių valstybes, taip pat į kitą bambarų valstybę – Kaartą.

Po Mamario mirties 1755 m. sostą paveldėjo jo sūnus, tačiau centralizacija valstybėje silpo, kol galiausiai prasidėjo pilietinis karas. Stabilumą 1766 m. atkūrė laisvas vergas , užgrobęs valdžią jėga, vėl suvienijęs atskirus vadus. Jo įkurta dinastija vadinama Ngolosiais. Valdant pirmiesiems Ngolosiams Bamanų imperija pasiekė savo apogėjų. Europietis keliautojas Mungo Parkas lankėsi karalystėje 1797 m. ir rado klestinčią valstybę. Jis rašė: „šio didžiulio miesto, daugybės kanojų upėje, didelio gyventojų skaičiaus ir gerai tvarkomos valstybės aplinkinėse vietovėse vaizdas kartu sudarė civilizacijos ir didybės įspūdį, kokį aš mažai tikėjausi aptikti Afrikos gilumoje“.

Tačiau XIX a. pradžioje valstybė ėmė silpti. Viena pagrindinių grėsmių jai buvo fulbių džihadas, atnešęs daug įtampos pagoniškoje bambarų visuomenėje. Vienas iš radikaliųjų fulbių musulmonų, pradėjo sukilimą imperijoje, o 1818 m. jo pajėgos sumušė tuometinio faamos, Da Diara pajėgas Nukumos mūšyje. Po to didžiulės šiaurės rytinės Bamarų imperijos sritys kartu su klestinčiais miestais Mopčiu, Džene, Timbuktu (t. y. visa Vidinė Nigerio delta) atsiskyrė kaip .

Tuo pat metu pietvakariuose iškilo kita musulmoniška fulbių valstybė – , vadovaujama . 1861 m. jo armija iš nusiaubė Segu miestą ir sunaikino Bamanos imperiją. Tukulerų sostinė buvo perkelta į Segu.

Fama sąrašas

Visos datos apytikrės. Kulibalių dinastija

XVII a. vidurys Kaladianas Kulibalis
1689?–1755 Mamaris Kulibalis, titulavosi biton.
1755–1757 Dinkoro Kulibalis
1757–1759 Ali Kulibalis
1759-1766 pilietinis karas

Ngolosių dinastija

1766–1792 Ngolo Diara
1795–1808 Mansong Diara
1808–1827 Da Diara
1827–1839 Tyefolo
1839 Njenemba
1843–1849 Ben Keryengole
1849–1851 Kuma „Naluma“
1851–1854 Masala Demba
1854–1856 Turukoro Mari
1856–1861 Bina Ali

Vakarų Sahelio istoriniai regionai ir imperijos
Regionai: (Kaarta) \| Gana \| \| Manden (, Vasulu) \| Segu \| Vidinė Nigerio Delta (Masina, ) \| Songajus Hegemonijos: Vagadu (VIII–XI a.) > Soso (XII–XIII a.) > Malis (XIII–XIV a.) > Songajus (XV–XVI a.) > Bamana (XVII–XVIII a.) > (XIX a.)