Balšis miestas pietinėje Albanijos dalyje Malakasterio apygardos centras vienas svarbiausių Fierio apskrities miestų Įsi

Balšis – miestas pietinėje Albanijos dalyje; Malakasterio apygardos centras, vienas svarbiausių Fierio apskrities miestų. Įsikūręs įduboje, apsuptoje Malakasterio kalvų. Dauguma gyventojų albanai, daugiausia musulmonai). Dėl gausių naftos klodų, šis miestas miestas, kartu su Fieriu ir Patosiu tapo vienu iš svarbiausių Albanijos naftos pramonės centrų. Miesto apylinkėse dominuoja naftos gręžinių bokštai. Balšį su Fieriu ir Duresio uostu jungia geležinkelio linija, komunistinės diktatūros laikais intensyviai naudotos naftos pramonės tikslais.

Balšis alb. Ballsh
Miesto panorama

Balšis 40°36′0″ š. pl. 19°44′10″ r. ilg. / 40.60000°š. pl. 19.73611°r. ilg. / 40.60000; 19.73611 (Balšis)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Albanija
Apskritis	Fierio apskritis
Apygarda	Malakasterio apygarda

Gyventojų (2011)	7 657

Kirčiavimas	Bálšis

Istorija

Senovės laikais šios vietovės buvo apgyvendintos jau nuo akmens amžiaus. Vienos pirmiausių šias teritorijas apgyvendino senosios šių vietų gyventojos – ilyrų gentys. Balšis, kaip ir visa dabartinės Albanijos teritorija, nuo seno buvo senovės valstybių Makedonijos, Romos imperijos – sudėtyje, kurių kultūra labai smarkiai paveikė vietos gyventojus ir jų kultūrą.

Ankstyvaisiais viduramžiais miesto apylinkės kaip ir didžioji dalis Balkanų patyrė intensyvią slavų genčių invaziją; dabartiniame mieste ir jo apylinkėse egzistavo gausi arumunų bendruomenė. Dabartinė miesto teritorija ilgą laiką priklausė Bizantijos imperijai, vėliau Bulgarijos ir Serbijos karalystėms, , kol XIV a. galiausiai atiteko Osmanų imperijai, kuriai valdant pradėjo plisti islamas. 1912 m. Albanijai paskelbus nepriklausiomybę miestas atiteko naujai susikūrusiai Balkanų valstybei.

1939 m., II pasaulinio karoišvakarėse, kaip ir visa likusiAlbanija, buvo okupuotas Italijos kariuomenės, 1943 m. miestas buvo okupuotas fašistinės Vokietijos, kol 1944 m. galutinai išvaduotas vietos komunistų partizanų.

Dėl po karo komunistų valdžios pradėtos industrializacijos, šio miesto reikšmė išaugo, miestas tapo pramoniniu ir ekonominiu vietos regiono centru. Komunistinės diktatūros laikais mieste veikė vienas didžiausių šalyje kalėjimų, kuriame devintajame dešimtmetyje kalėjo apie 2400 politinių kalinių.

Po komunizmo žlugimo prasidėjus pramonės krizei, tik nedaugelis iš egzistuojančių naftos gręžinių yra naudojami pramoniniais tikslais. Didžiausia dalis pramoninės naftos gavybos priklauso valstybės valdomai Albanijos naftos perdirbimo kompanijai – ARMO Sh.a.

Architektūra ir archeologija

Dėl istorijos bėgyje išlikusio menko miesto ekonomino ir socialinio vaidmens, mieste nėra daug turtingos architektūros pavyzdžių. Netoli miesto yra išlikusių vėlyvosios antikos bažnyčios liekanų.

Komunistinės diktatūros laikais, suintensyvėjus industrializacijos procesams ir prasidėjus gyventojų migracijai iš kaimų į miestus, pagal tipinius projektus pastatyta mažaaukščių daugiabučių gyvenamųjų namų, pramonės įmonių.

Sportas

KS Bylis Ballsh (futbolas)

Šaltiniai

Edwin E. Jacques, The Albanians: An ethnic history from prehistoric times to the present, Jefferson, McFarland, 1995, .
Country reports on human rights practices, Washington, U. S. G. P., 1999, ISSN .
Florin Curta, The making of the Slavs: History and archaeology of the Lower Danube Region, ca. 500–700, Cambridge, Cambridge University Press, 2001, .
Central and South-Eastern Europe, London, Europa Publications, 2003, ISSN .

Cities & towns of Albania, pop-stat.mashke.org

[1] Cities & towns of Albania, pop-stat.mashke.org